19. Vyskupų konferencijos valdžia ir jos veiklos sfera glaudžiai susijusi su diecezinio Vyskupo ar pagal teisę jiems tolygių prelatų veikla. Vyskupai „Dievo vardu vadovauja kaimenei, kurios ganytojai jie yra kaip doktrinos mokytojai, kaip Šventojo kulto kunigai ir vadovavimo tarnai. [...] Dieviškuoju sutvarkymu Vyskupai yra Apaštalų įpėdiniai kaip Bažnyčios ganytojai" (⁷¹). Jie vadovauja jiems patikėtoms vietinėms Bažnyčioms kaip Kristaus vietininkai ir pasiuntiniai patarimu, paraginimu ir pavyzdžiu, tačiau taip pat ir savo šventąja valdžia [...]. Ši valdžia, kurią jie asmeniškai vykdo Kristaus vardu, yra tikra, ordinarinė ir tiesioginė" (⁷²). Jos vykdymas reguliuojamas aukščiausiosios Bažnyčios valdžios, ir tai yra santykio tarp visuotinės Bažnyčios ir vietinės Bažnyčios rezultatas, kadangi pastaroji egzistuoja tik kaip Dievo tautos dalis, kurioje „viena šventa, visuotinė ir apaštalinė Bažnyčia tikrai veikia ir yra esama" (⁷³). Iš tikrųjų „Romos Vyskupo primatas ir Vyskupų Kolegija yra tikrieji visuotinės Bažnyčios elementai, neišvedami iš Bažnyčių partikuliariškumo, bet vis dėlto esantys kiekvienoje vietinėje Bažnyčioje" (⁷⁴). Vyskupo šventosios valdžios vykdymas, būdamas šitokios tvarkos dalimi gali būti tam tikru mastu apribotas Bažnyčios ir tikinčiųjų naudai" (⁷⁵). Tai aiškiai numatyta Kanonų Teisės Kodekse: „diecezinis Vyskupas jam patikėtoje vyskupijoje turi visą ordinarinę, tikrąją ir tiesioginę valdžią, pastoracinei tarnybai vykdyti, išskyrus tuos atvejus, kurie teise arba Romos popiežiaus dekretu rezervuojami aukščiausiajai Bažnyčios valdžiai ar kokiai nors kitokiai bažnytinei valdžiai" (⁷⁶).