2. Professio
fidei, kuris, kaip dera, prasideda Nikėjos - Konstantinopolio
simboliu, be to, apima tris paragrafus, perteikiančius katalikų
tikėjimo tiesas, kurias Bažnyčia, vadovaujama Šventosios
Dvasios, vedančios ją „į tiesos pilnatvę" (Jn
16, 13), laikui bėgant nuodugniai tyrinėjo arba dar turės
nuodugniau tyrinėti (3). Pirmajame paragrafe teigiama:
„Aš tvirtai tikiu taip pat viskuo, kas yra užrašytame arba
perduotame Dievo žodyje, ir kuo Bažnyčia, tiek iškilminga
ištarme, tiek ordinariniu ar visuotiniu Magisteriumu, reikalauja tikėti
kaip dieviškai apreikštu dalyku" (4). Šis
paragrafas kaip atitinkamas nurodymas yra visuotiniame Bažnyčios
teisyne, Kanonų teisės kodekso 750 kan. (5) ir Rytų
Bažnyčių kanonų kodekso 598 kan. (6).
Trečiojoje pastraipoje teigiama: „Be to, religiniu valios ir proto
palankumu aš priimu mokymą, pateikiamą tiek Romos
popiežiaus, tiek Vyskupų kolegijos, vykdančių
autentišką Magisteriumą net ir tuomet, kai jie neketina jo
skelbti galutinai nustatančiu aktu" (7). Šio
paragrafo atitikmuo yra Kanonų teisės kodekso 752 kan.(8)
ir Rytų Bažnyčių kanonų kodekso 599 kan. (9).
|