2. Professio fidei, kuris, kaip dera, prasideda Nikėjos - Konstantinopolio simboliu, be to, apima tris paragrafus, perteikiančius katalikų tikėjimo tiesas, kurias Bažnyčia, vadovaujama Šventosios Dvasios, vedančios ją „į tiesos pilnatvę" (Jn 16, 13), laikui bėgant nuodugniai tyrinėjo arba dar turės nuodugniau tyrinėti (3). Pirmajame paragrafe teigiama: „Aš tvirtai tikiu taip pat viskuo, kas yra užrašytame arba perduotame Dievo žodyje, ir kuo Bažnyčia, tiek iškilminga ištarme, tiek ordinariniu ar visuotiniu Magisteriumu, reikalauja tikėti kaip dieviškai apreikštu dalyku" (4). Šis paragrafas kaip atitinkamas nurodymas yra visuotiniame Bažnyčios teisyne, Kanonų teisės kodekso 750 kan. (5) ir Rytų Bažnyčių kanonų kodekso 598 kan. (6).

Trečiojoje pastraipoje teigiama: „Be to, religiniu valios ir proto palankumu aš priimu mokymą, pateikiamą tiek Romos popiežiaus, tiek Vyskupų kolegijos, vykdančių autentišką Magisteriumą net ir tuomet, kai jie neketina jo skelbti galutinai nustatančiu aktu" (7). Šio paragrafo atitikmuo yra Kanonų teisės kodekso 752 kan.(8) ir Rytų Bažnyčių kanonų kodekso 599 kan. (9).