Chapter,Paragraph
1 IVA,1 | paskutinį įsakymą: padaryti Jo mokiniais visų tautų žmones
2 IVA,1 | buvo juos mokęs: tai yra Jo žodžius, veiksmus, ženklus,
3 IVA,1 | Sūnus, idant įtikėję vardan Jo turėtų gyvenimą3, auklėti
4 I,5 | ir slepia, ir atskleidžia Jo Paslaptį. Taigi galutinis
5 I,6 | Kristus, kiti tai daro kaip Jo atstovai, leisdami Kristui
6 I,6 | kiekvieno katecheto, nepaisant jo atsakomybės Bažnyčioje lygio,
7 I,6 | ir širdimi pasirinktų jį, jo asmenines nuomones ar pažiūras;
8 I,6 | išreikštų Kristaus mokslą ir Jo gyvenimo pamokas. Kiekvienas
9 I,7 | padėtis to, kuris moko, ir Jo mokymo prigimtis dėl unikalaus
10 I,7 | polius. ~Jėzus mokė. Štai Jo liudijimas apie save patį: "
11 I,7 | pratęs"17. "Žmonės stebėjosi Jo mokslu, nes Jis mokė kaip
12 I,7 | Tą patį tvirtino ir jo priešai, kaip dingstį Jam
13 I,9 | Visas Jo gyvenimas - mokymas ~9.
14 I,9 | Mokytojo - didingumas, unikalus jo mokymo nuoseklumas ir įtikinamoji
15 I,9 | suprantami tik dėl to, kad jo žodžiai, palyginimai ir
16 I,9 | samprotavimai niekada nesiskyrė nuo jo gyvenimo ir būties. Ta prasme
17 I,9 | buvo nuolatinis mokymas: jo tylėjimas, stebuklai, darbai,
18 I,9 | stebuklai, darbai, maldos, jo meilė žmogui, ypatingas
19 I,9 | dėl pasaulio išganymo ir jo prisikėlimas - visa tai
20 I,9 | prisikėlimas - visa tai įgyvendina jo žodžius ir įvykdo Apreiškimą.
21 II,10 | tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais
22 II,10 | visų tautų žmones padaryti Jo mokiniais. ~Visa Apaštalų
23 II,11 | Jėzų Kristų"39. Daugybė jo laiškų pratęsė ir pagilino
24 II,11 | laiškų pratęsė ir pagilino jo mokymą. Petro, Jono, Jokūbo
25 II,13 | katekizmui", kuris vadinamas ir jo vardu ir yra žymus veikalas,
26 III,19 | ne tik ugdyti tikėjimą ir jo mokyti, bet ir, Dievo malonei
27 III,20 | spręsti kaip Jis, elgtis pagal Jo įsakymus, tikėti taip, kaip
28 III,20 | geriau pažinti: suprasti Jo "slėpinį", Jo skelbiamą
29 III,20 | suprasti Jo "slėpinį", Jo skelbiamą Dievo Karalystę,
30 III,20 | skelbiamą Dievo Karalystę, Jo evangelinius reikalavimus
31 III,20 | reikalavimus ir pažadus, takus, Jo nužymėtus tiems, kurie nori
32 III,21 | pusių stengiamasi sumenkinti jo svarbą. ~ ~
33 III,22 | gyvenimo, nei dirbtinai prie jo pridurtas. Jis rodo galutinę
34 III,22 | įkvėpdamas jį arba iškeldamas jo trūkumus. ~Todėl mes galime
35 IV,27 | trykšta iš to šaltinio ir prie jo grąžina, vadovaujant Ganytojams
36 IV,29 | nebūtų apribojamas vien tik Jo žmogyste, o Jo Naujiena -
37 IV,29 | vien tik Jo žmogyste, o Jo Naujiena - vien tik paprasta
38 IV,30 | priežastis negali pateisinti jo nesupažindinimo su kuria
39 IV,30 | nušviestų žmogaus sukūrimą ir jo nuodėmę, mūsų Dievo atperkamąjį
40 IV,30 | atperkamąjį planą ir ilgą meilingą jo rengimą bei realizavimą,
41 V,35 | aiškiau supažindinant su Jo asmeniu, Jo Naujiena, Dievo
42 V,35 | supažindinant su Jo asmeniu, Jo Naujiena, Dievo planu, kurį
43 V,35 | Jis panorėjo apreikšti, Jo kvietimu, kuriuo Jis kreipiasi
44 V,38 | ir dialogo, atsižvelgs į jo didžiuosius klausimus -
45 V,38 | sekti; supažindinant su Jo Naujiena, kuri atsako į
46 V,38 | širdžiai ir nušviesti pirmąsias jo paties kančias ir jo atrandamo
47 V,38 | pirmąsias jo paties kančias ir jo atrandamo pasaulio sielvartus. ~ ~
48 VI,48 | tikėjimo mokymą ir atveda iki jo natūralios viršūnės; drauge
49 VII,54 | suprasti Kristaus slėpinį arba Jo Naujieną: Dievo meilę ir
50 VII,54 | gailestingumą, Kristaus įsikūnijimą, Jo atperkamąjį kryžių ir prisikėlimą,
51 VIII,56| kūrinius išsprūstant iš jo rankų ir galint atsigręžti
52 IX,62 | Pauliaus laiškai uždegė jo Evangelijos talkininkus
53 IX,69 | nurodymus žmogaus nevaržo, bet jo sąžinę įpareigoja. ~Tačiau
54 Pab,72 | ioniškąjį gyvenimą siekiant jo pilnatvės, yra Šventosios
55 Pab,73 | vertus, ji buvo pirmoji Jo mokinė: pirmoji pagal laiką,
|