1025-desto | desty-ispaz | ispla-nagri | namai-pasle | pasme-sieja | sieki-vadov | vaduo-zymia
bold = Main text
Chapter,Paragraph grey = Comment text
1 V,39(88) | spes: AAS 58 (1966), p. 1025-1120; PAULIUS VI, enciklika
2 IV,29(68) | n. 39: AAS 58 (1966), p. 1056-1057. ~
3 IV,29(68) | AAS 58 (1966), p. 1056-1057. ~
4 IX,68(118) | n. 52: AAS 58 (1966), p. 1073; ir ypač Krikščioniškojo
5 IX,67(117) | 35,52: AAS 56 (1964), p. 109, 114; plg. taip pat Institutio
6 III,18(47) | 17-35: AAS 64 (1972), p. 110-118. ~
7 V,39(88) | AAS 58 (1966), p. 1025-1120; PAULIUS VI, enciklika Populorum
8 IX,67(117) | AAS 56 (1964), p. 109, 114; plg. taip pat Institutio
9 IV,32(83) | n. 27: AAS 64 (1972), p. 115. ~
10 III,18(47) | 35: AAS 64 (1972), p. 110-118. ~
11 VI,50(93) | Bendrasis katechezės vadovas, n. 119-121; 134: AAS 64 (1972),
12 IV,29(62) | skyriumi, n. 37-46 (cit.v., p. 120-125). ~
13 VI,50(93) | katechezės vadovas, n. 119-121; 134: AAS 64 (1972), p. 166-167;
14 IV,29(61) | 69 (AAS 64 [1972], p. 125-141), taigi čia randama esminio
15 VI,50(93) | 134: AAS 64 (1972), p. 166-167; 172. ~
16 VI,50(93) | 134: AAS 64 (1972), p. 166-167; 172. ~
17 VI,50(93) | AAS 64 (1972), p. 166-167; 172. ~
18 IV,28(58) | christianae adultorum, n. 25-26; 183-187. ~
19 IV,28(58) | adultorum, n. 25-26; 183-187. ~
20 Pab,72(124) | Evangelium Tractatus, 97,1: PL 35,1877. ~
21 IX,68(118) | Divini illius Magistri, 1929 m. gruodžio 31 d.: AAS 22 (
22 IX,68(118) | gruodžio 31 d.: AAS 22 (1930), p. 49-86; daugelį Pijaus
23 II,14(44) | Teisių Deklaracija (JTO), 1948 m. gruodžio 10 d., str.
24 II,12(40) | Mater et Magistra (AAS 53 [1961], p. 401): Bažnyčia yra "
25 V,39(88) | Populorum progressio: AAS 59 (1967), p. 257-299; Laiškas Octogesima
26 IX,67(117) | kongregacijos viešai paskelbtas 1969 m. balandžio 6 d., n. 33,
27 III,18 | papildomumo santykiai. ~1974 m. gruodžio 8 d. Apaštalinė
28 IVA,2 | skatinti ir orientuoti. 1975 m. įsteigė Tarptautinę katechezės
29 II,13 | veiklos dirva. Praėjus bemaž 2000 metų, Dievo Tauta nesiliauja
30 I,8(25) | Magnesios, IX,1: FUNK 1,239). ~
31 V,39(88) | progressio: AAS 59 (1967), p. 257-299; Laiškas Octogesima
32 VIII,61(111)| n. 10: AAS 71 (1979), p. 274. ~
33 VIII,56(99) | 15-16: AAS 71 (1979), p. 286-295. ~
34 VIII,56(99) | 16: AAS 71 (1979), p. 286-295. ~
35 V,39(88) | progressio: AAS 59 (1967), p. 257-299; Laiškas Octogesima adveniens:
36 IX,62(112) | catechizandis rudibus: PL 40, 310-347. ~
37 IX,62(112) | catechizandis rudibus: PL 40, 310-347. ~
38 V,36 | Maži vaikai ~36. Dažnai lemiamas momentas
39 V,41 | Negalės ištiktieji ~41. Tai ypač vaikai ir jaunuoliai,
40 VIII,61(108)| n. 4: AAS 60 (1968), p. 434. ~
41 IV,28(59) | Plg. AAS 60 (1968), p. 436-445. Šalia tų didžiųjų Mokymo
42 V,39(88) | adveniens: AAS 63 (1971), p. 401-441; Apaštalinė adhortacija
43 IV,28(59) | Plg. AAS 60 (1968), p. 436-445. Šalia tų didžiųjų Mokymo
44 IX,68(118) | collectio, XIV, kol.62,74,542. Iš naujesnių Mokymo dokumentų
45 VIII,60(107)| Jėzaus paslaptis: Mintys, n. 553. ~
46 VII,53(94) | Plg. AAS 71 (1979), p. 607. ~
47 VIII,61 | Katechezė ir teologija ~61. Šiame kontekste, man regis,
48 Pab,72(131) | Retractationum liber I,23, 2: PL 32,621. ~
49 IVA,4(8) | Plg. AAS 69 (1977), p. 633. ~
50 III,21(50) | 29 d.: AAS 69 (1977), p. 634. ~
51 VIII,57(101)| III: AAS 56 (1964), p. 637-659. ~
52 IX,65 | Vienuoliai ir vienuolės ~65. Daug vienuolinių vyrų ir
53 VIII,57(101)| III: AAS 56 (1964), p. 637-659. ~
54 IX,67 | Parapijoje ~67. Dabar norėčiau pakalbėti
55 Pab,72 | Dvasia, vidinis mokytojas ~72. Baigiant šią Apaštalinę
56 Pab,73 | mokinio motina ir pavyzdys ~73. Tegu Sekminių Mergelė mums
57 IX,68(118) | amplissima collectio, XIV, kol.62,74,542. Iš naujesnių Mokymo
58 Pab,72(132) | N. 75: AAS 68 (1976), p. 66. ~
59 IV,28(59) | plg. AAS 71 (1979), p. 754. ~
60 IVA,2(4) | Plg. AAS 63 (1971), p. 758-764. ~
61 V,39(88) | nuntiandi: AAS 68 (1976), p. 5-76. ~
62 IVA,2(4) | Plg. AAS 63 (1971), p. 758-764. ~
63 IX,71(121) | Evangelii nuntiandi, n. 77: AAS 68 (1976), p. 69. ~
64 IVA,2(6) | 15 d. (AAS 57 [1965], p. 775-780), Vyskupų Sinodas gali
65 IVA,2(6) | AAS 57 [1965], p. 775-780), Vyskupų Sinodas gali rinktis
66 I,6(14) | evangelizavimo veiklą, pvz., 4,15,78,79. ~
67 IV,27(57) | ir 24: AAS 58 (1966), p. 822 ir 828-829; taip pat plg.
68 IV,27(57) | AAS 58 (1966), p. 822 ir 828-829; taip pat plg. Dvasininkijos
69 IX,68(118) | 11,30: AAS 58 (1966), p. 847, 860; Pastoracinę konstituciją
70 IX,68(120) | n. 11: AAS 58 (1966), p. 848. ~
71 IX,68(118) | d.: AAS 22 (1930), p. 49-86; daugelį Pijaus XII kalbų
72 IX,68(118) | AAS 58 (1966), p. 847, 860; Pastoracinę konstituciją
73 IV,32(82) | redintegratio: AAS 57 (1965), p. 90-112.
74 IV,32(84) | ir 4: AAS 57 (1965), p. 92-96. ~
75 IV,32(85) | Ten pat, n. 3: cit v., p. 93. ~
76 II,14(43) | n. 2: AAS 58 (1966), p. 930. ~
77 Pab,73(137) | Plg. Sermo 25, 7: PL 46,937-938. ~
78 Pab,73(137) | Sermo 25, 7: PL 46,937-938. ~
79 V,43(90) | n. 14: AAS 58 (1966), p. 962-963; Dvasininkijos Kongregacija,
80 IV,29(74) | Katekizmas, d. V, sk. 6, n. 965-966. ~
81 Pab,72(124) | Ioannis Evangelium Tractatus, 97,1: PL 35,1877. ~
82 VIII,61(109)| anni: AAS 63 (1971), p. 99. ~
83 Pab,72 | leidžia sakyti Dievui: "Abba, Tėve"127. Be Šventosios
84 VIII,57 | Abejingame pasaulyje ~57. Prieš keletą
85 VIII,57 | nuslysta į niveliuojantį abejingumą, jeigu ir nerodo paniekinamo "
86 VIII,58 | progresuoja, pedagogika yra, be abejo, vienas svarbiausių. Kitų
87 VIII,56 | pati nuolat vaduotis iš abejojimo, netikrumo ir aplinkumos
88 III,19 | veikiami, nėra saugūs nuo abejonių ir pagundų atsižadėti tikėjimo.
89 VI,49 | bei veikalams, kurių vertė abejotina ir kurie jaunimui ir Bažnyčiai
90 VIII,60 | kelione į priekį, kaip keliavo Abraomas. Reikia vengti kalbėti apie
91 IV,29 | ši katechezės dimensija absoliučiai nauja. Jau Bažnyčios Tėvų
92 V,39 | įsipareigojimą, susitaikinimą, Absoliuto ir neregimybės suvokimą
93 VIII,60 | tikėjimo sąvoką - tartum absoliutų nežinojimą, tam tikrą aklumą,
94 I,7 | Mokytojas ~7. Ši doktrina yra ne abstrakčių tiesų visuma, o gyvosios
95 V,43 | tiek katechetinės veiklos adresatai, tiek iniciatoriai. Pasaulį,
96 V,40 | kurios jaunųjų katechezės adresatų kategorijos dėl savo ypatingos
97 V,43 | Toliau minėdamas katechezės adresatus, negaliu nenurodyti nuolatinio
98 V,39(88) | 299; Laiškas Octogesima adveniens: AAS 63 (1971), p. 401-441;
99 II,12(41) | Apostolicae praedicationis ir Adversus haereses), Tertuliano (De
100 III,19 | tikėjimą negirdėję, be jokio aiškaus ir asmeniško ryšio su Jėzumi
101 IV,26 | katechezės dėka nuolat aiškėja, apmąstant ją ir sistemingai
102 IX,69 | kad, atsižvelgiant į labai aiškias žmogaus bei šeimų teises
103 IX,68 | laidotuves - šeimoje rūpestingai aiškinamas krikščioniškas arba religinis
104 III,25 | atskleidžiant numanomas jos išvadas, aiškinant ją pokalbiais, kurie turi
105 VIII,60 | tikrybė, o klausimas, ne aiškumas, o šuolis į tamsą. ~Tos
106 VIII,61 | teologijos ryšį. ~Tas ryšys yra aiškus, gilus ir gyvybiškas tiems,
107 VI,47 | pavasaris: tai Katalikų akcijos, Karito grupės, maldos bendruomenės,
108 IVA,1 | Žodį buvo girdėję, savo akimis regėję, patyrę, savo rankomis
109 IV,29 | šviesoje proto ir širdies akims atskleisti paslaptį Bažnyčios,
110 VIII,60 | absoliutų nežinojimą, tam tikrą aklumą, tamsybes, - bet rodome,
111 II,14(44) | bendradarbiavimą baigiamasis aktas, §VIII. ~
112 IVA,4 | plačios temos joje paliko keli aktualiausi ir svarbiausi aspektai puikiems
113 IX,63 | naujų kunigų ugdymo iki aktyvaus jų dalyvavimo bendruomenės
114 IX,63 | dėlto tegu jūsų rūpinimasis aktyvia ir veiksminga katecheze
115 IX,65 | vienuoliai ir vienuolės labai aktyviai dalyvavo katechetinėje Bažnyčios
116 III,22 | Šventajame Rašte ir gyvos bei aktyvios traditio nuolat perduodamas
117 VI,46 | moderniausių priemonių, katechezė, aktyvių bendruomenių padedama ir
118 IX,65 | tuo pačiu ir paskatinti aktyvų vienuolinių bendruomenių
119 II,17 | katechetinio gyvybingumo bei aktyvumo ir daug žadančių iniciatyvų
120 VII,53 | komisijos nariams: "Žodis "akultūracija" arba "inkultūracija", nors
121 II,12(41) | De baptismo), Klemenso Aleksandriečio ("Pedagogas"), šv. Kiprijono (
122 IX,66 | mano pirmtakai iškėlė į altorių garbę. Drąsinu visus tuos,
123 II,12 | ir šv.Jono Auksaburnio, Ambraziejaus ir Augustino epocha, kurios
124 IV,29 | Bažnyčios Tėvų dienomis šv. Ambraziejus ir šv. Jonas Auksaburnis -
125 IX,68(118) | Sacrorum Conciliorum nova et amplissima collectio, XIV, kol.62,74,
126 I,5 | mus ir dabar, prisikėlęs, amžinai gyvena su mumis. Jėzus yra "
127 IV,31 | būti priemonės perduoti "amžinojo gyvenimo žodžių"80 arba "
128 IV,29 | arba gyventi Kristuje71, "amžinuoju gyvenimu mūsų Viešpatyje
129 V,35 | kuri bus užbaigta tiktai amžinybėje? Kaip jiems padėti pažinti
130 II,15 | misionieriški. Baigiantis mūsų XX amžiui, Dievas bei įvykiai, kurie
131 II,12 | apaštalo Pauliaus, per visus amžius skynėsi kelią ir buvo gerbiamas42. ~ ~
132 II,13 | Petras Kanizijus, įtraukė į anam laikotarpiui pavyzdinių
133 IV,30 | dieviškajame gyvenime čia žemėje ir anapus, ir t.t.? Taip pat jokia
134 VI,47 | tinkamai, gali išnaudoti anas skirtingas, tačiau viena
135 IX,64 | ypač jaunimo bendruomenių animatoriai, - Bažnyčia visada laukia,
136 IX,68 | šeimos katechezė prasideda anksčiausiai, prieš kitokią katechezės
137 IVA,1 | misijai atlikti. ~Jau labai anksti katecheze pradėta vadinti
138 V,36 | primygtinai reikalavęs to ankstyvo supažindinimo, per kurį
139 VIII,61(109)| adhortacija Quinque iam anni: AAS 63 (1971), p. 99. ~
140 VII,54 | nekrikščioniškais - ir net antikrikščioniškais - elementais, atsisakydami
141 I,8(25) | 23,8. Šventasis Ignacas Antiochietis pakartoja šį tvirtinimą
142 II,11 | Naujienos skelbėjas nuo Antiochijos iki Romos, ir paskutinė
143 IX,68 | praturtina. Taip pat ten, kur antireliginiai įstatymai trukdo religiniam
144 VII,52 | kad ji aptemsta ir darosi antraeilė, katechezė iškreipiama iki
145 Pab,73 | 1979 metų spalio 16 diena, antrieji mano pontifikato metai. ~ ~
146 VIII,59 | problema ir prie jos sprendimo anuo metu prisidėjo gerai žinomu
147 IVA,1 | prisikėlęs Viešpats davė apaštalams paskutinį įsakymą: padaryti
148 IV,29 | ir džiaugsmą dėl to, ką apaštalas Paulius mėgo vadinti "atnaujintu
149 IX,67 | čia jie kasdien siunčiami apaštalauti visose pasaulio gyvenimo
150 IX,70 | praktikoms, tiesioginiam apaštalavimui, labdarai ir pagalbai vargstantiems,
151 III,18 | į bažnytinę bendruomenę; apaštalinis ir misionieriškas liudijimas. ~
152 VII,53 | dirvos; visada yra perduodama apaštaliniu dialogu, kuris neišvengiamai
153 II,12 | Viešpaties žodis, pasak apaštalo Pauliaus, per visus amžius
154 IX,67 | yra laužoma toje pačioje apeigoje117, iš čia jie kasdien siunčiami
155 VI,48 | metu: atsižvelgdama į šios apeigos specifiką ir ritmą, homilija
156 VI,48 | santuokos ir laidotuvių apeigose. Tai vienas pozityvių liturgijos
157 Pab,72 | Testamente paslėptą teologiją apibendrino žodžiais "būti krikščioniu",
158 III,18 | Bendrojo katechezės vadovo" apibrėžtai47 . Jos sąvoką ir straipsnius
159 III,25 | prasmei, bet ją pranoksta ir apima tokią, kokia seniau buvo
160 III,21 | įvedimas į krikščionybę, apimantis visas krikščioniškojo gyvenimo
161 V,37 | vaikui atsivers platesnės apimties socialinė sfera, mokykloje
162 III,20 | supratimą, kad ši paslaptis apimtų visą žmogų. Malonės paverstas
163 I,7 | priešai, kaip dingstį Jam apkaltinti ir pasmerkti. "Jis savo
164 IX,69 | būtų galima jai prikišti aplaidumą arba nukrypimus mokant religinių
165 IX,65 | jaunuolius, ypač labiausiai apleistus. Per visą istoriją vienuoliai
166 III,19 | ir suaugę, netikinčiųjų aplinkos veikiami, nėra saugūs nuo
167 VII,53 | katechezė įvairiose kultūrose ir aplinkose turi "įsikūnyti": gana pagalvoti
168 VIII,56 | abejojimo, netikrumo ir aplinkumos abejingumo. Iš kitų sunkumų,
169 VII,55 | mūsų epochai būdingomis aplinkybėmis nulėmė tai, kad vienur kitur
170 IV,26 | katechezės dėka nuolat aiškėja, apmąstant ją ir sistemingai studijuojant;
171 III,22 | viena ir kita. Tvirti ir apmąstyti įsitikinimai veda prie drąsios
172 V,38 | kartais pirmųjų nesėkmių ir apmaudo metas. Katechezė neturėtų
173 III,18 | kerigmą tikėjimui sužadinti; apologetika arba motyvų tikėti ieškojimas;
174 IVA,2(6) | kad pagal Motu proprio Apostolica sollicitudo 1965 m. rugsėjo
175 II,12(41) | Lioniečio raštai (Demonstratio Apostolicae praedicationis ir Adversus
176 IV,34 | tik įmanoma stengtis, kad aprašymai b?tų objektyv?s, nepaveikti
177 IV,34 | religijų ir įvairių konfesijų aprašymas gali padėti geriau vieniems
178 IV,34 | iau tik iškreipia tikrąją aprašymų prasmę. Tokie vadovėliai
179 I,8 | raminantis, evangelistų plunksnos aprašytas ir nuo pirmųjų krikščionybės
180 IV,32 | neatsisakydama mokyti, kad apreikštųjų tiesų ir Kristaus įsteigtų
181 V,36 | kurie galbūt tik paprastai apreiškia gerą ir rūpestingą dangiškąjį
182 I,9 | meilę Kristui - Mokytojui, apreiškiančiam Dievą žmonėms ir žmogų pačiam
183 III,22 | Jėzuje Kristuje, su tuo apreiškimu, kurio prisiminimas saugomas
184 VII,52 | Tarnauti Apreiškimui ir atsivertimui ~52. Iškyla
185 IV,29 | saugoti, kad Kristus nebūtų apribojamas vien tik Jo žmogyste, o
186 V,45 | formavimui skirtų iniciatyvų, aprūpintų tinkamomis priemonėmis (
187 IV,27 | sudaro vieningą Bažnyčios apsaugai pavestą Dievo žodžio šventąjį
188 II,14 | priimti, vadinasi, būti apsaugotas "tiek nuo atskirų žmonių,
189 III,22 | supažindinimas su Dievo apsireiškimu žmogui Jėzuje Kristuje,
190 V,39 | atsakomybę, turi aiškiai apsisprendęs priimti arba atmesti. Žinoma,
191 V,39 | laikas pirmiesiems svarbiems apsisprendimams. Galbūt šeimos narių ar
192 IV,32 | Dvasios nuolankumu ir uolumu apsivalyti, kad būtų panaikintos kelyje
193 I,6(14) | adhortacijoje Evangelii nuntiandi, aptariant bažnytinę evangelizavimo
194 VII,52 | turimą perduoti žinią, kad ji aptemsta ir darosi antraeilė, katechezė
195 VII,54 | tikėjimą reikia gerokai apvalyti ir ištaisyti. Tai gali būti
196 V,38 | neramių, kartais, regis, apviliančių ieškojimų, tam tikro nepasitikėjimo
197 V,39 | tarpsnius lydi kaip švyturys, apšviečiantis vaiką, paauglį, jaunuolį. ~ ~
198 VI,50 | katechezės priemonių ir būdų apžvalga neišsemia viso to, ką Sinodo
199 III,18 | momentų, kuriuos reikia mokėti apžvelgti visus iš karto48. Katechezė
200 II,17 | sukelia įvairių nukrypimų, ardo vienybę ir pagaliau visiškai
201 IX,68(118) | atsakomybę ugdant tikėjimą: plg. Arlio VI Susirinkimas (813), kan.
202 V,39 | paauglystėje. ~Nuo pat mažumės, artėjant prie brandaus amžiaus, katechezė
203 VIII,59 | Credo" ~59. Šiai problemai artima kalbos problema. Kiekvienas
204 III,18 | yra tik glaudūs tarpusavio asimiliacijos ir papildomumo santykiai. ~
205 VII,55 | atmintinai išmokti dalykai asimiliuojami nepakankamai arba ir visai
206 V,44 | blogai atliekama arba blogai asimiliuota katecheze; taip pat tiems,
207 VIII,61 | į Jį, turi 'įsisavinti', asimiliuoti visą Įsikūnijimo ir Atpirkimo
208 IV,30 | Dievo galią, atgailos ir askezės, sakramentų ir liturgijos
209 I,5 | centre iš esmės randame vieną asmenį, Jėzų iš Nazareto, "Tėvo
210 V,43 | yra pagrindinė, nes skirta asmenims, kuriems tenka didžiausia
211 III,22 | tiesos vien tik paprasta asmenine patirtimi, tai yra nesivadovaudamas
212 I,6 | širdimi pasirinktų jį, jo asmenines nuomones ar pažiūras; jis
213 IV,29 | Todėl katechezei svarbūs asmeniniai Evangeliją atitinkantys
214 IV,26 | suvokiant jos poveikį kiekvieno asmeniniam gyvenimui; įjungiant ją
215 VII,55 | gilumas, kad jie galėtų tapti asmeninio ir bendruomeninio krikščioniškojo
216 IX,68 | drąsinti ir institucijas bei asmenis, kurie individualiais kontaktais,
217 IV,31 | turinį perteikti kokiam nors asmeniui ar asmenų grupei, tam tikra
218 VII,52 | jų kūną, įžengė ne tik į asmenišką kiekvieno žmogaus, bet ir
219 VII,55 | krikščionių orumo ir nekliudo asmeniškam dialogui su Viešpačiu, bet
220 III,19 | negirdėję, be jokio aiškaus ir asmeniško ryšio su Jėzumi Kristumi,
221 I,5 | pilnybės"11. Vadinasi, Kristaus asmenyje atskleisti visą amžinąjį,
222 IVA,4 | aktualiausi ir svarbiausi aspektai puikiems Sinodo vaisiams
223 VI,49 | nūdienos katechezės atnaujinimo aspektas yra katechetinių knygų atnaujinimas
224 IV,26 | evangelizacijos momento arba aspekto, turinys neturėtų skirtis
225 VI,50 | atnaujinti šiuos katechezės aspektus. Kaip mes galėtume manyti,
226 V,38 | pasaulį, kuria kilnius planus, atbunda meilei, kartu patiria biologinius
227 V,35 | jaunuolių jau rengiasi savo ateičiai. Čia svarbu ne vien didelis
228 Pab,72 | viena, ir kita yra dovanos, ateinančios iš tikėjimo ir meilės Dvasios"131. ~
229 VII,54 | nuoširdžiai trokštant atlikti atgailą arba patikti Viešpačiui.
230 VI,47 | reikia jas prisiminti ir atgaivinti; biblinius būrelius, kurie
231 VII,53 | visur yra perkeičianti ir atgimdanti. Kai ji įsiskverbia į kultūrą,
232 III,23 | atvirkščiai, jis čia išgyvena savo atgimimą54, o jaunose misijų Bažnyčiose
233 IX,67 | lengvai tvirtino, kad ji jau atgyvenusi, jei ne pasmerkta visai
234 II,15 | pasirodo pajėgi katechezei atiduoti pirmenybę prieš kitus darbus
235 II,13 | Bažnyčios augimas bei jos atitikimas Dievo planui. Ką tik minėta
236 VI,50 | Dievo malonei remiant, atitikti bendravimo su m?sų laikų
237 VI,49 | katechetinius leidinius. Kad jie atitiktų tikslą, turi būti laikomasi
238 II,14 | informavimo priemonėmis ir atitinkamais darbo būdais be jokios tėvų,
239 IV,29(62) | Čia galima remtis ir atitinkamu Bendrojo katechezės vadovo
240 VI,50 | Apreiškimo turinį nūdieną atitinkančiais metodais, kad galėtų padėti
241 IX,65 | pasirengti katechetiniam darbui, atitinkančiam įvairius jūsų institutų
242 III,20 | gyvenimą. Iš tiesų tai reiškia, atitinkant katechizuojamųjų supratimą,
243 III,21 | improvizuotas, o sistemingas, atitinkantis programą, vedančią prie
244 IV,29 | svarbūs asmeniniai Evangeliją atitinkantys moraliniai reikalavimai,
245 V,43 | Tėvų susirūpinimo, kurį atkakliai, nenumaldomai, nuolat sukelia
246 III,20 | brandinimo etapu, t.y. ta laiko atkarpa, kai krikščionis, tikėjimu
247 VII,51 | Sinodo Asamblėjos Tėvai, atkreipdami dėmesį į sąlygas, kurios
248 IV,32 | krikščioniškomis konfesijomis stengtis atkurti Viešpaties norėtą tobulą
249 I,9 | jaudina, ištaiso, teisia, atleidžia, kasdien su mumis eina istorijos
250 IX,69 | šalių padėtį, galėtų būti atliekamas arba pačios mokyklos ar
251 Pab,72 | mūsų veiksmai, nes juos atliekame laisvu savo valios nuosprendžiu,
252 Pab,72 | paaiškėja, kad Bažnyčia, atlikdama savo katechetinę užduotį,
253 IVA,4 | Sinodą8. Aš tai darau ir atlikdamas savo svarbiausią apaštalinę
254 IV,29 | teisėtai jiems priklausančio atlyginimo74.Ypač po enciklikos Rerum
255 VII,55 | istorijos faktų šventumas arba "atminimas" reikalauja tikslaus tų
256 VIII,56 | patį99 sukuria netikrumo atmosferą. Tokiame pasaulyje katechezė
257 IVA,4 | pačios tikėjimo ir vilties atmosferos gaubiamas skiriu jums, garbieji
258 V,43 | ryškinamas, žadinamas ar atnaujinamas, kad galėtų persmelkti visus
259 IVA,3 | atmosferoje. Katechezės atnaujinimą jis laikė brangia šių dienų
260 IV,29 | apaštalas Paulius mėgo vadinti "atnaujintu gyvenimu"69, "nauju kūriniu"70,
261 II,14 | nepaisant jų ribotumų - galima atpažinti nūdienos žmonių daugumos
262 VII,52 | Apreiškimas Dievo - Kūrėjo ir Atpirkėjo, kurio Sūnus, atėjęs pas
263 VIII,61 | asimiliuoti visą Įsikūnijimo ir Atpirkimo tikrovę, idant galėtų atrasti
264 V,38 | intensyviai džiaugiasi gyvenimo atradimo svaiguliu. Tačiau dažnai
265 Pab,73 | pirmoji pagal laiką, nes jau atradusi Jį šventykloje, buvo savo
266 V,38 | svarba ir pavojais. Žmogus atranda save ir savo vidinį pasaulį,
267 V,38 | jo paties kančias ir jo atrandamo pasaulio sielvartus. ~ ~
268 IV,30 | teisėtai iš tikėjimo lobyno atrinkti, kas svarbu ir kas nesvarbu,
269 V,40 | jaunimas, kad ir kaip jis atrodytų, nors dar neaiškiai, bet
270 IV,26 | sistemingai studijuojant; vis atsakingiau suvokiant jos poveikį kiekvieno
271 IX,62 | Padrąsinimas visiems atsakingiesiems ~62. Dabar, mylimieji Broliai,
272 IX,71 | iššūkis mūsų - Ganytojų - atsakingumui. Tie pasauliečiai katechetai
273 IX,67 | katechetiniam darbui atsidavusius atsakingus žmones: kunigus, vienuolius,
274 V,38 | supažindinant su Jo Naujiena, kuri atsako į visus esminius klausimus;
275 V,40 | jaunuolių sulaukia tikrai gilių atsakymų. Tai ateities lobis, kuriuo
276 III,25 | būtų pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam, klausiančiam
277 IX,66 | kurie visam pasaulyje esate atsidavę daugelio kartų religiniam
278 III,20 | pritaręs, tą Jėzų, kuriam yra atsidavęs, stengiasi vis geriau pažinti:
279 V,38 | didžiuosius klausimus - atsidavimą, tikėjimą, meilę ir jos
280 IVA,3 | kūrybingu didžiadvasiškumu ir atsidavimu. Nuo tada būtinas skyrimas
281 III,19 | atversti, rengti visiškam atsidavimui Jėzui Kristui tuos, kurie
282 IX,70 | sąjūdžiams ir grupėms, kurie yra atsidėję pamaldumo praktikoms, tiesioginiam
283 III,25 | žmogų ir paskatinęs tikėjimu atsiduoti Jėzui Kristui - pamažėle
284 VIII,56 | išsprūstant iš jo rankų ir galint atsigręžti prieš jį patį99 sukuria
285 IVA,3 | krikščionių bendruomenės atsiliepė su nuostabiai kūrybingu
286 VIII,61 | teologijos sferos sukrėtimai atsiliepia ir katechezei. Dabar, tuoj
287 II,12 | Augustino epocha, kurios metu atsirado daugelio Bažnyčios Tėvų
288 VII,55 | sako, deja, galutinai - atsisako mokymosi atmintinai. Vis
289 VI,47 | kartais per daug skubotai atsisakoma ir kurios yra nepamainomos
290 VII,54 | antikrikščioniškais - elementais, atsisakydami elementų, kurie, nors ir
291 II,10 | Mokančiojo Kristaus atvaizdas atsispaudė Dvylikos ir pirmųjų mokinių
292 IV,31 | jų svarbą. Taip pat gali atsitikti, kad, norint šį turinį perteikti
293 VIII,61 | suprasti - ne pagal kokius nors atsitiktinius, dalinius, kartais paviršutiniškus
294 VIII,60 | o taip pernelyg dažnai atsitinka. Laiške žydams pasakyta,
295 IVA,3 | tikėtis plataus Dievo Tautos atsivėrimo Viešpaties malonei ir Mokymo
296 V,37 | 37. Netrukus, kai vaikui atsivers platesnės apimties socialinė
297 IX,66 | šeimose arba vieną dieną atsivertę į krikščionybę, misionierių
298 Pab,72 | Dvasios veikimą ir labiau jai atsiverti - kadangi "išgyvename Bažny?
299 III,20 | Viešpats, ir nuoširdžiu širdies atsivertimu Jam visiškai pritaręs, tą
300 VII,52 | Tarnauti Apreiškimui ir atsivertimui ~52. Iškyla bendras klausimas
301 VII,53 | leisti katechezei nuskursti, atsižadant arba nuslepiant jos naujieną,
302 V,39 | nepaaiškinamą elgseną: pasiaukojimą, atsižadėjimą, romumą, teisingumą, įsipareigojimą,
303 I,6 | maldos dvasios, kokio savęs atsižadėjimo reikia katechetui, kad jis
304 III,19 | nuo abejonių ir pagundų atsižadėti tikėjimo. Taigi "katechezei"
305 VI,48 | būtent - Eucharistijos metu: atsižvelgdama į šios apeigos specifiką
306 V,38 | gyvenimo įvertinimo ir dialogo, atsižvelgs į jo didžiuosius klausimus -
307 IX,69 | idėjų. Katechezei svarbu atsižvelgti į tą mokyklos poveikį ir
308 V,45 | katechezės nebūtų visai atskiros, tarpusavy nesusijusios
309 III,18 | 18. Katechezė negali būti atskirta nuo visos pastoracinės ir
310 III,22 | šis apreiškimas nėra nei atskirtas nuo gyvenimo, nei dirbtinai
311 VII,53 | naujienos visai ir paprastai atskirti nuo kultūros, kurioje ji
312 I,5 | ženklus, nes jie ir slepia, ir atskleidžia Jo Paslaptį. Taigi galutinis
313 I,6 | Kristus, kiti tai daro kaip Jo atstovai, leisdami Kristui mokyti
314 IX,71 | mes turime parodyti... atvaizdą... žmonių, turinčių brandų
315 V,40 | kiek tik įmanoma tiksliau atvaizduoti sudėtingą nūdienos jaunimo
316 VI,48 | reikalaujamą tikėjimo mokymą ir atveda iki jo natūralios viršūnės;
317 IV,33 | visiška ir tobula; kai kuriais atvejais išryškėja ir labai didelių
318 III,19 | žadinti, atverti širdis, atversti, rengti visiškam atsidavimui
319 III,19 | padedant, nuolat jį žadinti, atverti širdis, atversti, rengti
320 IX,63 | Tad priimkite tai, ką jums atvira širdimi pasakysiu. ~Žinau,
321 V,40 | dėlto yra ne tik palankus ir atviras tam Jėzui, "kuris vadinamas
322 VII,52 | mokymo netinkamai primaišyti atvirų ar slaptų ideologinių nuomonių,
323 IX,67 | katechezei, visam jaunimui atviruose centruose, dvasinio ugdymo
324 VII,52 | Naujienos paveikto žmogaus būvio audinį. Taip suvokiama katechezė
325 VI,46 | magnetofono juostos, visa audiovizualinė sfera. Šios srities darbas
326 V,45 | tinkamomis priemonėmis (audiovizualinės sistemos, brošiūros, susitikimai,
327 Pab,73 | ji matė savo Sūnų Jėzų augantį "išmintimi, metais ir malone"133.
328 V,45 | krikščioniškojo gyvenimo augimui. ~Reikia dar pakartoti:
329 II,12(40) | gimdo vaikus krikštu ir augina Dievo vaikų šeimą; ji yra "
330 IX,71 | kitai, jei ne pagalbą jai augti kaip Bažnyčiai? ~Visiems
331 VIII,60 | Paskalis, kartodamas šventąjį Augustiną, parašė tokius gilius žodžius: "
332 II,12 | Auksaburnio, Ambraziejaus ir Augustino epocha, kurios metu atsirado
333 IV,30 | vientisumas. Kad tikėjimo auka75 būtų tobula, tapęs Kristaus
334 VIII,60 | garantuojama ir įrodoma. Auklėdami vaikus, paauglius ir jaunuolius,
335 IX,69 | yra tai, kad su mokinių auklėjimu susietas ir religijos mokymas.
336 III,22 | žmogaus gyvenimo - tikėjimo auklėtojai53. ~ ~
337 IX,64 | Susirinkimas jus pavadino "tikėjimo auklėtojais"114 : kaip galėtumėte geriau
338 IX,65 | tam, kad krikščioniškai auklėtų vaikus ir jaunuolius, ypač
339 II,10 | švenčia Jį eucharistinėje aukoje ir liudija pasauliui šį
340 II,12 | Jeruzaliečio ir šv.Jono Auksaburnio, Ambraziejaus ir Augustino
341 IV,29 | Ambraziejus ir šv. Jonas Auksaburnis - jei paminėsime tik juos -
342 IX,69 | vardo, jei, esant joje labai aukštam pasaulietiškų dalykų mokymo
343 V,45 | katechezę darniai iškelti į aukštesnį lygmenį, arba taip šioje
344 IX,64 | parapijoje, ar esate pradinių, aukštesniųjų mokyklų, universitetų kapelionai,
345 I,5 | jos] plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus
346 IVA,2(6) | Sinodo Tėvai" arba "Sinodo Aulė", jeigu kitaip nenurodyta,
347 Pab,73 | Ne be reikalo Sinodo Aulėje apie Mariją buvo pasakyta,
348 III,23 | sakramentų. Antra vertus, autentiška sakramentų praktika turi
349 Pab,72 | Atsinaujinimas Dvasioje" bus autentiškas ir tikrai Bažnyčioje vaisingas
350 IVA,1 | misiją ir suteikė galią autoritetingai aiškinti viską, ko Jis buvo
351 II,14(44) | saugumą ir bendradarbiavimą baigiamasis aktas, §VIII. ~
352 Pab,72 | vidinis mokytojas ~72. Baigiant šią Apaštalinę adhortaciją,
353 VII,55 | neasimiliuojami, nes visas žinojimas baigiasi formulėmis, kurios kartojamos
354 VII,53 | Tai pamiršus, būtų galima baigti tuo, ką šv. Paulius išreiškė
355 VIII,56 | sunkiame pasaulyje, kuriame baimė matant geriausius žmogaus
356 V,35 | vienur kitur netikrumo ir baimės kamuojamų, abejingumo ir
357 IX,67(117) | viešai paskelbtas 1969 m. balandžio 6 d., n. 33, ir tai, kas
358 II,15 | įvykiai, kurie yra ir Dievo balsas, ragina Bažnyčią atnaujinti
359 VII,55 | pasigirdo labai autoritetingų balsų, reikalaujančių tinkamai
360 II,12(41) | haereses), Tertuliano (De baptismo), Klemenso Aleksandriečio ("
361 II,13 | tokius kaip šv. Karolis Baromėjus, šv. Robertas Belarminas
362 II,14 | nusikaltimu, užtraukiančiu baudos sankcijas. Todėl aš drauge
363 Pab,72 | atsiverti - kadangi "išgyvename Bažny?ioje ypatingą Dvasios metą",
364 IV,32 | Bažnyčią drauge su kitomis Bažnyčiomis ar krikščioniškomis konfesijomis
365 VIII,60 | esminė žmogaus laikysena yra begalybės ieškojimas, taigi ieškojimas,
366 II,13 | Baromėjus, šv. Robertas Belarminas ar šv. Petras Kanizijus,
367 V,41 | negalės. Jie, kaip ir kiti jų bendraamžiai, turi teisę pažinti "tikėjimo
368 IV,33 | Todėl ten, kur ekumeniškai bendradarbiaujama katechezės srityje, reikia
369 II,14(44) | apie Europos saugumą ir bendradarbiavimą baigiamasis aktas, §VIII. ~
370 II,12 | šią apaštalų ir jų pirmųjų bendradarbių pradėtą mokymo misiją. Pati
371 IX,63 | kompetentingus ir pasitikėjimo vertus bendradarbius. Pagrindinė jūsų užduotis -
372 IV,33 | katalikams ir nekatalikams bendrais vadovėliais, pamokų planais
373 IVA,2 | Kongregacijos parengtą "Bendrąjį Katechezės vadovą", pagrindinį
374 IV,29 | atitinkama forma rastų sau vietos bendrame tikinčiųjų katechetiniame
375 VII,52 | atsivertimui ~52. Iškyla bendras klausimas dėl rizikos ir
376 I,9 | ateis. ~Tik glaudžiai su juo bendraudami, katechetai suras šviesos
377 IV,32 | suaugusius katalikus pratinti bendraujant su nekatalikais išsaugoti
378 I,5 | susipažinti, bet ir su Juo bendrauti, savo gyvenimą su Juo suvienyti.
379 IV,33 | pagrindžia visiems krikščionims bendri elementai86. Tačiau katalikų
380 II,16 | skirtingos, tačiau visiems bendros atsakomybės suvokimas. ~ ~
381 VI,50 | tik įmanoma vadovautis "Bendruoju katechezės vadovu", kuris
382 II,11 | surašant buvo krikščionių bendruomenėms žodžiu perduodami pamokymai,
383 VII,55 | galėtų tapti asmeninio ir bendruomeninio krikščioniškojo gyvenimo
384 V,43 | vykti nuolatos. Ji būtų beprasmė, jeigu nutrūktų prie brandaus
385 VIII,59 | intelektualams, mokslininkams; beraščiams, paprastiems žmonėms, negalės
386 VIII,58 | ir ugdymui; kitaip ji bus bevertė. ~ ~
387 IV,27 | turi formuoti ir persmelkti biblinė ir evangelinė dvasia ir
388 VII,53 | klausimą. Neseniai sakiau biblinės komisijos nariams: "Žodis "
389 VII,55 | Jėzaus žodžiai, svarbūs bibliniai įvykiai, Dešimt Dievo įsakymų,
390 VII,53 | pirmiausia prigijo (tai biblinis pasaulis ir, konkrečiau,
391 VIII,58 | svarbiausių. Kitų mokslų - biologijos, psichologijos, sociologijos -
392 V,38 | atbunda meilei, kartu patiria biologinius seksualumo impulsus; trokšta
393 IV,28(59) | jaunimui Gniezne 1979 m. birželio 3 d. apie himną "Bogurodzica": "
394 VIII,60(107)| Blaise PASCAL, Jėzaus paslaptis:
395 IV,28 | Kristaus mokiniui visai blaiviai ir drąsiai priimant visa
396 V,39 | atsakomybę už savo likimą. Blogis ir gėris, malonė ir nuodėmė,
397 VIII,61 | būtina ieškoti priemonių tam blogiui pašalinti. Popiežius Paulius
398 VII,55 | mokytojai vis labiau skundžiasi blogomis tos žmogaus galios - atminties -
399 IV,28(59) | birželio 3 d. apie himną "Bogurodzica": "Tai ne vien giesmė: tai
400 Pab,72 | Katechezė, kuri ugdo tikėjimą ir brandina krikš?ioniškąjį gyvenimą
401 III,20 | evangelizacijoje būti mokymo ir brandinimo etapu, t.y. ta laiko atkarpa,
402 IX,71 | atvaizdą... žmonių, turinčių brandų tikėjimą, gebančių, nepaisant
403 I,6(13) | ketvirtajai Evangelijai brangi tema: plg. Jn 3,34; 8,28;
404 IVA,3 | Katechezės atnaujinimą jis laikė brangia šių dienų Bažnyčiai skirta
405 VII,53 | galėtų pakenkti tikėjimo "brangiajam turtui"97, ir nuolaidžiaujant
406 VIII,61 | pastoraciniuose laiškuose110. ~Pati brangiausia dovana, kurią Bažnyčia gali
407 IX,63 | pabrėžė. ~Savo Bažnyčiose, brangiausieji Broliai, turite ypatingą
408 I,5 | Pauliui ir nūdienos teologijai brangiu posakiu - "Kristaus Paslaptis".
409 V,38 | Paaugliai ~38. Po to ateina brendimas, paauglystė su visa to amžiaus
410 IV,29 | jaunuoliui, tam, kurio tikėjimas bręsta, padėti suprasti, "kas gali
411 VIII,57 | užuot pradėjęs reiklų ir brolišką, visiems patrauklų dialogą,
412 IX,67 | atrasti savo pašaukimą būti broliškais ir svetingais šeimos namais,
413 IV,29 | pastangos kurti solidaresnę ir broliškesnę visuomenę, kova už teisybę
414 V,45 | audiovizualinės sistemos, brošiūros, susitikimai, konferencijos),
415 V,39 | suvokimą ir t.t. Visi tokie bruožai rodo, kad jaunuolis tarp
416 III,21 | keletą ypatingų šio mokymo bruožų: ~ šis mokymas turi būti
417 V,35 | etapams skirtos katechezės bruožus. ~ ~
418 II,12 | misiją. Pati diena iš dienos būdama Viešpaties mokinė, ji teisingai
419 II,16 | kiekvieno užduotį. Ganytojai, būdami savo poste, yra įvairiais
420 VII,55 | įvairiomis mūsų epochai būdingomis aplinkybėmis nulėmė tai,
421 IVA,4 | kūrybingumą - išsaugant reikiamą budrumą - ir padėtų skleisti bendruomenės
422 VI | APIE KAI KURIUOS KATECHEZĖS BŪDUS IR PRIEMONES~~~~
423 Pab,72 | Kristaus mokiniui įsako: "būkite pilni Dvasios"130. Šv. Augustinas
424 VI,47 | ir atgaivinti; biblinius būrelius, kurie turi pranokti egzegezę
425 I,7 | ir galia. "Ir vėl žmonių būriai skuba pas Jį, o Jis vėl
426 VIII,60 | nepaversti patogaus įsitaisymo būsena, o laikyti jį kelione į
427 IX,63 | taip pat būtinas lėšas. Jei būsite tikri, kad katechezė vietinėse
428 I,9 | nesiskyrė nuo jo gyvenimo ir būties. Ta prasme visas Kristaus
429 IV,33 | laikyti tinkamais, netgi būtinais, tam tikrus katalikų mėginimus
430 VII,51 | dėmesį į sąlygas, kurios yra būtinos, kad katechezė ne tik nekenktų
431 VI,49 | būti laikomasi daugelio būtinų sąlygų: ~ tekstus reikia
432 IV,30 | sakramentų ir liturgijos būtinumą, dalyvavimą dieviškajame
433 I,8(25) | to tvirtai laikomės, kad būtume pripažinti Jėzaus Kristaus,
434 II,10 | jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs"29.
435 VII,54 | evangelines dorybes, krikščionio buvimą pasaulyje ir kt. Tai kodėl
436 I,6 | Kristaus mokymą ~6. Kristaus buvimas katechezės centre taip pat
437 IV,29 | ženklais, savo nuolatiniu buvimu tarp mūsų per sakramentus.
438 VII,52 | Naujienos paveikto žmogaus būvio audinį. Taip suvokiama katechezė
439 II,12(41) | Quirinum), Origeno (Contra Celsum) ir t.t. ~
440 IX,67 | nepraktikuojantiems, traukos centras. Taigi realybės jausmas
441 VII,52 | žmonijos istoriją ir tapo jos centru. Šis Apreiškimas radikaliai
442 IX,67 | visam jaunimui atviruose centruose, dvasinio ugdymo savaitgaliuose
443 IX,71 | mus organizuoti tinkamus centrus ir steigti institutus, kuriems
444 Pab,72 | Iš Dvasios ateina visos charizmos, kurios ugdo Bažnyčią, krikščionių
445 Pab,72 | pažadins daug nepaprastų charizmų, bet kad paskatins kiek
446 I,5 | sekimas Kristumi, sequela Christi. ~Esminis ir svarbiausias
447 VI,46 | Apaštalų mokymo ir Bažnyčioje cirkuliavusių laiškų iki pačių moderniausių
448 IV,31(81) | Apd 2,28, cituojant Ps 16,11. ~
449 Pab,72 | prieiname perskaitę čia cituotus ir daugelį kitų Naujojo
450 IV,33 | Sinodo metu yra pareiškę, kad civilinė valdžia ar kitos aplinkybės
451 VIII,57 | materialistinėje, Jį neigiančioje civilizacijoje. ~ ~
452 IX,68(118) | Conciliorum nova et amplissima collectio, XIV, kol.62,74,542. Iš
453 IX,68(118) | sk. 7: MANSI, Sacrorum Conciliorum nova et amplissima collectio,
454 IX,67(117) | konstitucija Sacrosanctum Concilium, n. 35,52: AAS 56 (1964),
455 II,12(41) | Testimonia ad Quirinum), Origeno (Contra Celsum) ir t.t. ~
456 IV,31 | pastaba: gali būti, kad esant dabartinei katechezės padėčiai, metodo
457 IV,30 | su kuria nors to mokymo dalimi. Kokia tai būtų katechezė,
458 I,5 | Švenčiausiosios Trejybės gyvenimo dalininkais. ~ ~
459 VIII,61 | kokius nors atsitiktinius, dalinius, kartais paviršutiniškus
460 VIII,61 | metinėms109. ~Reikia vėl šį dalyką priminti. Suvokdami savo
461 Pab,72 | ragina mus įsitikinti dviem dalykais. ~Pirmiausia paaiškėja,
462 VII,53 | galios"96. ~Visai kitas dalykas yra protingai ir kritiškai
463 II,14 | prievartos, kad religiniuose dalykuose niekas nebūtų verčiamas
464 VI,47 | rytojaus Bažnyčiai. Tačiau jose dalyvaujančius jaunuolius, jų atsakinguosius,
465 IV,33 | krikščioniškąjį gyvenimą pilnutinai dalyvaujant Bažnyčios sakramentuose.
466 IX,63 | kunigų ugdymo iki aktyvaus jų dalyvavimo bendruomenės gyvenime, nuo
467 IX,70 | vargstantiems, krikščioniškam dalyvavimui žemiškuose reikaluose. Jie
468 IX,65 | vienuolės labai aktyviai dalyvavo katechetinėje Bažnyčios
469 IVA,2 | Tarptautinio katechezės kongreso dalyvius4, puikiai apibūdino katechezės
470 V,36 | apreiškia gerą ir rūpestingą dangiškąjį Tėvą ir moko atkreipti į
471 IVA,4 | uždarant Sinodą8. Aš tai darau ir atlikdamas savo svarbiausią
472 I,9 | jo tylėjimas, stebuklai, darbai, maldos, jo meilė žmogui,
473 IV,29 | priespaudą, neišmokėjimą darbininkams teisėtai jiems priklausančio
474 IX,64 | bendruomenių tikėjimo ugdymui? Ar darbuojatės jums pavestoje parapijoje,
475 II,11 | paskutinė žinia apie jį Apaštalų darbuose - kad jis "netrukdomas mokė
476 II,16 | visuomeninio bendravimo priemonių darbuotojai - visi įvairiais lygmenimis
477 V,45 | arba vaikystės katechezę darniai iškelti į aukštesnį lygmenį,
478 VII,52 | žinią, kad ji aptemsta ir darosi antraeilė, katechezė iškreipiama
479 I,9 | gyvenimas - mokymas ~9. Tai darydamas nepamirštu, kad Kristaus -
480 Pab,72 | aiškiai: "Tikėjimas ir gero darymas yra mūsų veiksmai, nes juos
481 I,8 | Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį
482 V,42 | krikščionių tikėjimą ir kurių vis daugėja. Jiems taip pat turi būti
483 V,45 | jiems visiems nelinkėti, kad daugėtų jų krikščioniškajam formavimui
484 VI,49 | Taigi neužtenka vien tik dauginti katechetinius leidinius.
485 V,39 | įsipareigojimams. Pavyzdžiui, daugumą pašaukimų kunigystei arba
486 II,14 | atpažinti nūdienos žmonių daugumos sąžinės balsą44. Tačiau
487 IVA,3 | Gausių vaisių davęs Sinodas ~3. Sinodui baigiantis,
488 V,45 | metropolijų priemiesčiuose, kur dažniausiai nėra bažnyčių, tinkamų patalpų
489 IX,66 | tobulinti šių katechetų ugdymą. Dėkingai prisimenu tuos, kuriuos
490 IX,71 | dalyvavimas, už kurį turime būti dėkingi Viešpačiui, yra ir iššūkis
491 IVA,3 | Sinodas dirbo nepaprastoje dėkingumo ir vilties atmosferoje.
492 II,14 | Tai liudija tarptautinės deklaracijos ar konvencijos, kuriose -
493 VI,48 | kelionę su tiesa, šlovinimu ir dėkojimu. Ta prasme galima sakyti,
494 II,13 | savo konstitucijose ir dekretuose jis skyrė katechezei pirmąją
495 II,12(41) | Ireniejaus Lioniečio raštai (Demonstratio Apostolicae praedicationis
496 IX,62 | darbo pabūgusiam katechetui Deogratias tikrą nedidelį traktatą
497 III,22 | šiandien gyventi taip, kaip dera Kristaus mokiniams, šaukiasi
498 VII,52 | klausimus. Katechezė turi derintis prie Apreiškimo, kurį perteikia
499 VIII,59 | suvedžiojanti kalba. Pagrindinis dėsnis turi būti toks: didžiulis
500 III,25 | seniau buvo didaktiškai dėstoma: kaip paprastas tikėjimą
|