1025-desto | desty-ispaz | ispla-nagri | namai-pasle | pasme-sieja | sieki-vadov | vaduo-zymia
bold = Main text
Chapter,Paragraph grey = Comment text
1505 IX,67 | broliškais ir svetingais šeimos namais, kuriuose pakrikštytieji
1506 IX,68 | padaro praktiškai neįmanomą, "namų židinio Bažnyčia"120 yra
1507 VII,53 | sakiau biblinės komisijos nariams: "Žodis "akultūracija" arba "
1508 V,35 | kamuojamų, abejingumo ir narkotikų suviliotų, nihilizmo ir
1509 VI,48 | mokymą ir atveda iki jo natūralios viršūnės; drauge ragina
1510 VIII,58 | katechezei. Žinoma, visai natūralu tikėjimo ugdymui naudotis
1511 IX,71 | bendradarbiavimas yra labai naudingas ir vaisingas. Be to, turtingesnės
1512 IX,67 | visai išnykti, nes atrodo naudingesnės mažos bendruomenės, geriau
1513 II,17 | bei perspektyvų ir jais naudodamasi. ~ ~ ~
1514 IV,33 | mokyti krikščionių religijos, naudojantis katalikams ir nekatalikams
1515 VIII,58 | istoriją ir ypač Evangelijose naudojosi pedagogika, kuri turi būti
1516 VI,49 | kurie šiais leidiniais naudosis, skatinti geriau pažinti
1517 IVA,4 | krikščioniškąjį gyvenimą, naujai pagyvintų iniciatyvas, pažadintų
1518 V,39 | išsivadavimo skatinimą remia naujaisiais Bažnyčios dokumentais88,
1519 IV,28 | kitų ir svarbų tarpsnį, naujajam Jėzaus Kristaus mokiniui
1520 Pab,72 | Pauliui, kuris visą šią Naujajame Testamente paslėptą teologiją
1521 I,8 | vardą. Kiek kartų per visą Naująjį Testamentą ir ypač Evangelijose
1522 Pab,72 | krikščioniškasis gyvenimas, naujasis Dievo vaikų gyvenimas yra
1523 V,35 | vien didelis jų skaičius: naujausi įvykiai ir kasdieninė kronika
1524 II,17 | tinkamos kalbos, pasinaudojant naujausiomis žinių perdavimo priemonėmis.
1525 IX,68(118) | XIV, kol.62,74,542. Iš naujesnių Mokymo dokumentų reikia
1526 VI,48 | mokinius kiekvieną dieną vis iš naujo pradėti savo dvasinę kelionę
1527 II,14 | skyrė ypač tiems, kurie Naujojoje Sandoroje gavo pašaukimą
1528 III,20 | žmogų. Malonės paverstas naujuoju kūriniu, krikščionis ima
1529 Pab,73 | paskui viso paslėpto gyvenimo Nazarete metu šį Sūnų, vienatinį
1530 V,40 | kaip jis atrodytų, nors dar neaiškiai, bet vis dėlto yra ne tik
1531 III,18 | Dėl praktikoje kylančių neaiškumų prisiminsime tik kai kuriuos
1532 II,17 | kokiems pokyčiams, tiek neapgalvota improvizacija, kuri lengvai
1533 IX,64 | Bažnyčia visada laukia, kad neapleistumėte nieko, kas galėtų pasitarnauti
1534 III,21 | egzegetika; vis dėlto mokymas, neapsiribojantis pirmuoju krikščioniškosios
1535 VII,55 | nepakankamai arba ir visai neasimiliuojami, nes visas žinojimas baigiasi
1536 VI,49 | visiškai Bažnyčios mokymo neatitinkančią visumos viziją. ~Taigi neužtenka
1537 IV,32 | kuriomis Kristaus Dvasia neatsisako pasinaudoti kaip išganymo
1538 IV,32 | Katechezė bus ekumeninė, jeigu neatsisakydama mokyti, kad apreikštųjų
1539 IV,30 | turi teisę iš jos laukti. Neatsitiktinai Jėzus, šventojo Mato evangelijoje
1540 III,22 | ortodoksija: krikščionybė neatskiriamai yra viena ir kita. Tvirti
1541 II,10 | perduodamas Jėzaus žodžius: "Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas
1542 IX,71 | tarnystei, kuri, nors ir nebūdama formaliai įsteigta, Bažnyčioje
1543 VIII,60 | manęs neieškotum, jeigu nebūtum jau manęs radęs"107. ~Taip
1544 V,43 | katechezės, jeigu joje tiesiogiai nedalyvautų prityrę suaugusieji, tiek
1545 IX,69 | sąžinės laisvę, būtent - nedaryti jokio fizinio ar moralinio
1546 I,6 | ir gyvenimą. Katechetui nedera siekti, kad katechizuojamasis
1547 IX,62 | katechetui Deogratias tikrą nedidelį traktatą apie katechizavimo
1548 IV,30 | mūsų gyvenime veikiančios Nedorybės paslaptį79, iš jos mus išvaduojančią
1549 IX,64 | niekas nė kąsnelio jiems neduoda"115. ~ ~
1550 IV,29 | uždangą"68. ~Pagaliau svarbu nedviprasmiškai nurodyti išsižadėjimo reikalavimą,
1551 VII,55 | jeigu taip galima pasakyti - nedygsta dykuose katechezės be atminties
1552 II,15 | jėgų, nepaisant sunkumų ir negailint materialinių priemonių,
1553 V,43 | Krikščionių bendruomenė negalėtų siūlyti jokios nuolatinės
1554 Pab,72 | Be Šventosios Dvasios negalime ištarti: "Jėzus yra Viešpats"128.
1555 VIII,60 | pateikiame jiems ne visai negatyvią tikėjimo sąvoką - tartum
1556 IX,66 | priežasčių vaikai ir jaunimas negauna savo šeimose tinkamo religinio
1557 III,19 | dar nieko apie tikėjimą negirdėję, be jokio aiškaus ir asmeniško
1558 VIII,60 | gilius žodžius: "Tu manęs neieškotum, jeigu nebūtum jau manęs
1559 VIII,57 | liudyti materialistinėje, Jį neigiančioje civilizacijoje. ~ ~
1560 III,19 | praktikoje ši pavyzdinė tvarka neįgyvendinama, nes reikia skaitytis su
1561 IX,68 | jų pagalba katechezei yra neįkainojama. ~ ~
1562 II,11 | Katechezė apaštalų laikais ~11. Neilgai trukus apaštalai savo apaštaline
1563 IX,68 | ugdymą padaro praktiškai neįmanomą, "namų židinio Bažnyčia"120
1564 VIII,60 | Tačiau turime saugotis, kad neįpultume į priešingą kraštutinumą,
1565 VIII,59 | pasakyti" arba "perteikti" visą neiškreiptą doktrinos turinį. ~ ~
1566 VII,53 | reiškėsi; ji spontaniškai neiškyla iš jokios kultūrinės dirvos;
1567 IV,29 | paminėjo vargšų priespaudą, neišmokėjimą darbininkams teisėtai jiems
1568 VIII,58 | ir mes niekada pakankamai neišsakysime, ką ji gali duoti katechezei.
1569 VI,50 | priemonių ir būdų apžvalga neišsemia viso to, ką Sinodo Tėvai
1570 VII,53 | apaštaliniu dialogu, kuris neišvengiamai susijęs su tam tikru kultūrų
1571 IV,30 | Sūnaus įsikūnijimą, Marijos - Nekaltai Pradėtosios Dievo Motinos,
1572 IV,32 | pratinti bendraujant su nekatalikais išsaugoti savo katalikišką
1573 VII,51 | būtinos, kad katechezė ne tik nekenktų vienintelio tikėjimo mokymo
1574 III,19 | skirti Jėzui Kristui, nors ir neketina savo laisvės dingstimi vengti
1575 VIII,60 | Dievo, kuris neklysta ir neklaidina, žodžiu, nepajudinama šio
1576 VII,55 | jaunų krikščionių orumo ir nekliudo asmeniškam dialogui su Viešpačiu,
1577 VIII,60 | o remiasi Dievo, kuris neklysta ir neklaidina, žodžiu, nepajudinama
1578 IX,69 | Tačiau turiu minty ir nekonfesinę, valstybinę mokyklą. Karštai
1579 VII,54 | kodėl mes turėtume remtis nekrikščioniškais - ir net antikrikščioniškais -
1580 V,42 | kurie, gimę ir auklėti nekrikščioniškose ar nepraktikuojančiose šeimose,
1581 V,44 | kurie, gimę ir auklėti dar nekrikščioniškuose regionuose, niekada neturėjo
1582 III,19 | pasipriešinimą. Yra ir kitų vaikų, nekrikštytų, kuriuos tėvai jau pavėluotai
1583 III,19 | krikštą ir Šventąją Dvasią; nelabai krikščioniškos šeimõs išankstinis
1584 IV,31 | kitaip. Beje, visuotinumas neleidžia suardyti pusiausvyros nei
1585 IX,64 | uolumo stygiaus, kokios nors nelemtos išankstinės nuomonės tikintieji
1586 V,45 | struktūrų... Kaip jiems visiems nelinkėti, kad daugėtų jų krikščioniškajam
1587 IX,63 | vers jus kartais atlikti nemalonią pareigą, nurodyti nukrypimus,
1588 VIII,58 | apie tikėjimo pedagogiką nemanome, kad tai žmogiško, nors
1589 VIII,60 | viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome"105. Nors mums dar nėra
1590 IV,32 | įkvėptas judėjimas, kuris jau nemaža metų skatina Katalikų Bažnyčią
1591 IX,63 | ir veiksminga katecheze nemažėja dėl kokių nors kitų reikalų!
1592 IX,68 | katechetais ir tą darbą atlikti su nemenkėjančiu uolumu - tų pastangų niekada
1593 VI,49 | sąmoningai ar nesąmoningai neminėdami esminių Bažnyčios tikėjimo
1594 II,10 | įsakė jiems Jėzaus vardu nemokyti33. Tačiau mes žinome, kad
1595 I,8 | mokytojai ir šiaip žydai neneigia šio vardo: "Mokytojau, mes
1596 IX,67 | ir veiksmingesnės. Nori nenori, bet parapija yra krikščionims,
1597 V,43 | susirūpinimo, kurį atkakliai, nenumaldomai, nuolat sukelia viso pasaulio
1598 IVA,2(6) | Sinodo Aulė", jeigu kitaip nenurodyta, visada reiškia katechezei
1599 V,43 | katechezės adresatus, negaliu nenurodyti nuolatinio Sinodo Tėvų susirūpinimo,
1600 III,25 | Geresnis tų tiesų pažinimas, jų nenusilpnindamas ir nenuskurdindamas, turi
1601 III,25 | jų nenusilpnindamas ir nenuskurdindamas, turi jas padaryti labiau
1602 II,17 | Nenutrūkstamas ir tolygus atsinaujinimas ~
1603 V,45 | svarbiau, kad jų ryšiai nenutrūktų. Atvirkščiai, reikia stengtis,
1604 VII,53 | inkultūracija", nors yra neologizmas, bet labai gerai išreiškia
1605 V,39 | prasmę ir įkvepianti kitaip nepaaiškinamą elgseną: pasiaukojimą, atsižadėjimą,
1606 IV,34 | tikėjimą kitaip tikintiems. Jie nepadeda suprasti krikščioniškųjų
1607 VI,50 | norma93. ~Čia aš negaliu nepadrąsinti viso pasaulio Vyskupų Konferencijų:
1608 IV,28 | sunkumų arba kurių gali būti nepaisoma59. Tai svarbi informacija
1609 V,35 | dėlto sudaro didelę jėgą ir nepaisydama pavojų rengiasi kurti ateities
1610 Pab,72 | yra girdėta, bet ko jie nepajėgia suvokti. Šv. Augustinas
1611 VIII,60 | neklysta ir neklaidina, žodžiu, nepajudinama šio žodžio uola. Taip ieškojo
1612 V,45 | arba papildyti menką ar nepakankamą katechezę, arba vaikystės
1613 II,17 | esama ir ribotumo ar net "nepakankamumo" to, kas buvo iki šiol realizuota45.
1614 IV,30 | visą, ištisą, išlaikiusį nepaliestą savo griežtumą ir jėgą.
1615 VI,47 | atsisakoma ir kurios yra nepamainomos periodiniam ir stipriam
1616 III,21 | gyvenimo sudėtines dalis. Nepamiršdamas daugelio progų, kurios katechezei,
1617 IX,66 | Generalinė Sinodo Asamblėja jūsų nepamiršo. Drauge su ja ir aš norėčiau
1618 IV,29 | ugdyti tikėjimą, tegu ne tik nepamiršta, bet, atvirkščiai, deramai
1619 I,9 | mokymas ~9. Tai darydamas nepamirštu, kad Kristaus - Mokytojo -
1620 I,5 | viena kitai ir viena kitos nepaneigia, bet veikiau siejasi ir
1621 II,17 | realistiškai pripažino, kad šalia nepaneigiamo katechetinio gyvybingumo
1622 IVA,2(6) | į Generalinę Asamblėją, Nepaprastąją Asamblėją ir Ypatingąją
1623 IVA,3 | aspektų. ~Šis Sinodas dirbo nepaprastoje dėkingumo ir vilties atmosferoje.
1624 Pab,72 | dėl to, kad pažadins daug nepaprastų charizmų, bet kad paskatins
1625 VIII,60 | taigi ieškojimas, niekada nepasieksiantis tikslo. Teologijoje šis
1626 VIII,61 | klausimą: jie kalbėjo apie "nepastovią pusiausvyrą", kuri iš teologijos
1627 VIII,61 | privalo labai sergėtis, kad nepateiktų už tikrą tiesą to, kas priklauso
1628 VII,55 | į jas nesigilinant. Tie nepatogumai įvairiomis mūsų epochai
1629 VII,55 | gali sudaryti tam tikrų nepatogumų: ne pats mažiausias būtų
1630 IV,34 | aprašymai b?tų objektyv?s, nepaveikti ideologinių ar politinių
1631 VIII,60 | krikščioniškojo tikėjimo nepaversti patogaus įsitaisymo būsena,
1632 VII,55 | sąvokos... Visa tai ne tik nepažeidžia jaunų krikščionių orumo
1633 IV,31 | turinį, kuris turi likti nepažeistas. Metodas ir kalba turi būti
1634 IV,29 | skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate"64, trumpai nupasakoti65
1635 V,42 | auklėti nekrikščioniškose ar nepraktikuojančiose šeimose, nori pažinti krikščionių
1636 IX,67 | yra krikščionims, net ir nepraktikuojantiems, traukos centras. Taigi
1637 VI,49 | Bažnyčios mokymą, nieko nepraleidžiant ir neiškreipiant, viską
1638 VIII,58 | tikėjimo pedagogika ~58. Neprarandamo krikščioniškojo tapatumo
1639 VI,49 | veikla yra katechetinė - neprarasdami savo esminės svarbos, naują
1640 VIII,60 | jog Dievas visada gyvena neprieinamoje šviesoje104. Jos padeda
1641 III,24 | krikščioniškai gyvenanti bendruomenė nepriima katechumeno tam tikroje
1642 VIII,61 | Bažnyčia gali suklaidintam ir neramiam pasauliui pasiūlyti, yra
1643 V,38 | giliau siekiančių klausimų, neramių, kartais, regis, apviliančių
1644 VI,50 | galėtume manyti, kad Bažnyčia neras išmanančių asmenų ir tinkamų
1645 Pab,73 | maldų dėka suteikia dar neregėtą polėkį Bažnyčios katechetinei
1646 I,7 | kiekvienoje vietoje iki tol neregėtu būdu ir galia. "Ir vėl žmonių
1647 VIII,57 | katalikiškąjį tapatumą; "regėti Neregimąjį"102 ir taip priglusti prie
1648 V,39 | susitaikinimą, Absoliuto ir neregimybės suvokimą ir t.t. Visi tokie
1649 V,45 | neturėtų jaustis katechezės nereikalingas: tai pasakytina tiek apie
1650 IV,28 | iniciacijos apeigą58. Ar nereikėtų jos taikyti plačiau, pažymint
1651 IV,29 | kova už teisybę ir taiką. ~Nereikia manyti, kad ši katechezės
1652 IX,68 | kitiems tikėjimą ugdyti, neretai tylomis, bet ištvermingai
1653 II,10 | meilės ženklą. ~Priešai nerimavo dėl apaštalų veiklos, nes "
1654 VIII,61 | mastus, - privalo su savo nerimu ir netikrumu, taip pat ir
1655 VIII,57 | niveliuojantį abejingumą, jeigu ir nerodo paniekinamo "nepasitikėjimo",
1656 IX,71 | susiburti draugėn nuoširdžiai ir nesavanaudiškai siekiant tiesos. Taip, evangelizacijos
1657 V,38 | savyje, kartais pirmųjų nesėkmių ir apmaudo metas. Katechezė
1658 VII,53 | panagrinėsiu antrą klausimą. Neseniai sakiau biblinės komisijos
1659 III,21 | mokymas, nukreiptas į esmę, nesiekiantis nei aiškinti visų iškylančių
1660 VII,55 | kurios kartojamos į jas nesigilinant. Tie nepatogumai įvairiomis
1661 II,13 | bemaž 2000 metų, Dievo Tauta nesiliauja ugdžiusi savo tikėjimo įvairiomis
1662 V,36 | pradės klausytis. Niekada nesiliausiu iš krikščionių tėvų primygtinai
1663 V,39 | didžiadvasiškumą smerkia egoizmą, kuri nesimplistiškai ir be iliuzinių schemų rodo
1664 III,23 | tuščiu ritualizmu, jeigu nesiremia rimtu sakramentų prasmės
1665 III,19 | paauglių ir jaunuolių ilgai nesiryžta viso gyvenimo skirti Jėzui
1666 I,9 | ir samprotavimai niekada nesiskyrė nuo jo gyvenimo ir būties.
1667 IX,67 | bažnytinę bendruomenę. ~Taigi, nesiūlant monopolizuoti arba viską
1668 III,22 | asmenine patirtimi, tai yra nesivadovaudamas tinkamu Kristaus, kuris
1669 II,12 | Sunkumų, žinoma, niekada nestigo. Tačiau Viešpaties žodis,
1670 IV,30 | priežastis negali pateisinti jo nesupažindinimo su kuria nors to mokymo
1671 III,22 | aiškinimu"51. ~Juo labiau nesupriešinsime gyvenimiškos katechezės
1672 V,45 | visai atskiros, tarpusavy nesusijusios sritys. Dar svarbiau, kad
1673 III,18 | gyvenimą. Dėl to, formaliai nesusiliedama, ji siejasi su kai kuriais
1674 V,35 | kad didžioji dalis tos nesuskaičiuojamos daugybės jaunuolių, nors
1675 VI,46 | todėl prie jų čia ilgiau nesustosime, nors jos ir yra nepaprastai
1676 III,18 | esminiai ir be kurių gali būti nesuvokta visa jos prasmė bei svarba. ~
1677 II,15 | geriausius žmones ir energiją, netausojant jėgų, nepaisant sunkumų
1678 IX,69 | jų mokoma numanomai arba netiesiogiai! Katalikiškos mokyklos pobūdis
1679 IX,68 | auklėjimui, kur paplitęs netikėjimas ar užplūdęs sekuliarizmas
1680 III,19 | formavimo. Pagaliau ir suaugę, netikinčiųjų aplinkos veikiami, nėra
1681 VIII,61 | privalo su savo nerimu ir netikrumu, taip pat ir su savo silpnumu
1682 VII,52 | prie katechetinio mokymo netinkamai primaišyti atvirų ar slaptų
1683 VIII,59 | iškreipti Credo turinį. Dar netinkamesnė būtų klaidinanti arba suvedžiojanti
1684 VIII,61 | šioje katechezės stadijoje netrikdytų keistomis teorijomis, tariamomis
1685 II,11 | Apaštalų darbuose - kad jis "netrukdomas mokė apie Jėzų Kristų"39.
1686 V,44 | nekrikščioniškuose regionuose, niekada neturėjo progos įsigilinti į krikščioniškąją
1687 VII,55 | pasekmėmis. Kodėl gi mes neturėtume stengtis protingai ir originaliai
1688 I,6 | nuomones ar pažiūras; jis neturi teisės savo nuomonių ir
1689 VIII,60 | rūpi dalykai, kurių dar neturime, bet jų tikimės, regime
1690 V,44 | krikščioniškoje aplinkoje, niekada neugdė savo tikėjimo ir suaugę
1691 VI,49 | neatitinkančią visumos viziją. ~Taigi neužtenka vien tik dauginti katechetinius
1692 IX,69 | Bažnyčios nurodymus žmogaus nevaržo, bet jo sąžinę įpareigoja. ~
1693 II,15 | pasitikėjimu Dievu, kuris niekuomet nevengia atsiliepti. ~ ~
1694 II,16 | Bažnyčios narių atsakomybė yra nevienoda ir atitinka kiekvieno užduotį.
1695 VIII,58 | kritiškai tiriami, beje, nevienodai sėkmingai. ~Taigi yra ir
1696 IVA,4 | bendruomenės džiaugsmą, nešant pasauliui Kristaus paslaptį. ~ ~ ~
1697 II,10 | jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas.
1698 VIII,60 | sąvoką - tartum absoliutų nežinojimą, tam tikrą aklumą, tamsybes, -
1699 VII,53 | atsisakyti klaidingų ar net nežmoniškų jose egzistuojančių dalykų
1700 V,39 | religinius dalykus, kurių niekad nevalia pamiršti. Taigi
1701 II,14 | elgtis prieš savo sąžinę ir niekam nebūtų trukdoma elgtis pagal
1702 VII,55 | žmogaus galios - atminties - niekinimo pasekmėmis. Kodėl gi mes
1703 IV,34 | prasmę. Tokie vadovėliai nieku būdu negali b?ti laikomi
1704 II,15 | pasitikėjimu Dievu, kuris niekuomet nevengia atsiliepti. ~ ~
1705 V,35 | ir narkotikų suviliotų, nihilizmo ir smurto gundomų, vis dėlto
1706 I,8 | titulą, savaip kartodami Nikodemo šūksnį: "Mes suprantame,
1707 VIII,57 | dialogą, per dažnai nuslysta į niveliuojantį abejingumą, jeigu ir nerodo
1708 IX,69 | jaunųjų katalikų tikėjimui ir noras palengvinti tą tikėjimą
1709 VII,51 | asmeninių aplinkybių katechezė, norėdama pasiekti savo specifinį
1710 IVA,4 | dviejų popiežių palikimą, norėdamas atsiliepti į Vyskupų prašymą,
1711 VIII,57 | mokslinių "aiškinimų" srityje. Norėdami šiame pasaulyje tvirtai "
1712 IV,32 | stengtis atkurti Viešpaties norėtą tobulą vienybę, verčia mane
1713 II,16 | atsakinga ir kurio turi norėti. Tačiau Bažnyčios narių
1714 VIII,60 | ir pastoracinei veiklai, noriai pabrėžia, jog esminė žmogaus
1715 I,8 | šio vardo: "Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą"22; "
1716 IV,33 | katechezės srityje, tuo papildant normalią, visiems katalikams privalomą
1717 VI,48 | krikščioniškojo gyvenimo normomis. Homilijai reikia skirti
1718 IV,31 | kurių reikia mokyti, tiek normoms, su kuriomis reikia supažindinti,
1719 IX,68(118) | MANSI, Sacrorum Conciliorum nova et amplissima collectio,
1720 IV,29 | Ypač po enciklikos Rerum novarum popiežių ir vyskupų katechetiniame
1721 VI,50 | esminį Apreiškimo turinį nūdieną atitinkančiais metodais,
1722 VIII,60 | tikėjimo sąvoka. Kai kurios nūdienės filosofinės mokyklos, regis,
1723 VIII,56 | reikia katechezei padėti juos nugalėti. ~ ~
1724 IV,30 | dienas". Todėl kai žmogus, nujausdamas tikėjimu sutikto "Kristaus
1725 III,25 | kurie turi veikti ir protą, nukreipiant ją į krikščioniškąją praktiką
1726 III,21 | nustatyto tikslo; mokymas, nukreiptas į esmę, nesiekiantis nei
1727 IVA,4 | paliko pavyzdį katechezės, nukreiptos į esmę ir drauge populiarios,
1728 II,17 | tėvus, sukelia įvairių nukrypimų, ardo vienybę ir pagaliau
1729 I,9 | Apreiškimą. Todėl krikščionims Nukryžiuotasis yra vienas kilniausių ir
1730 VII,55 | būdingomis aplinkybėmis nulėmė tai, kad vienur kitur katechezė
1731 IV,31 | Pasirinkimas bus tinkamas, jei jį nulems ne teorijos, ne daugiau
1732 IX,69 | nebūna sakoma, kad jų mokoma numanomai arba netiesiogiai! Katalikiškos
1733 III,25 | pamažėle gilėja, atskleidžiant numanomas jos išvadas, aiškinant ją
1734 VIII,61 | ir su savo silpnumu bei nuodėmingumu, su savo gyvenimu ir mirtimi
1735 IV,29 | dangaus keršto šaukiančių nuodėmių aiškiai paminėjo vargšų
1736 IX,66 | auklėjimui. Jūsų veikla, dažnai nuolanki ir slapta, tačiau visada
1737 V,45 | jie atliks tuo geriau, kuo nuolankiau stengsis mokytis Bažnyčios,
1738 IV,32 | stengiantis su Dvasios nuolankumu ir uolumu apsivalyti, kad
1739 V,43 | negalėtų siūlyti jokios nuolatinės katechezės, jeigu joje tiesiogiai
1740 V,43 | adresatus, negaliu nenurodyti nuolatinio Sinodo Tėvų susirūpinimo,
1741 IV,29 | pamokslais, ženklais, savo nuolatiniu buvimu tarp mūsų per sakramentus.
1742 V,43 | veiksminga, katechezė turi vykti nuolatos. Ji būtų beprasmė, jeigu
1743 IVA,3 | kuriuose išreiškė savo nuomonę daugeliu nūdienos katechezės
1744 III,18 | problema rūpi ir viešajai nuomonei - Bažnyčioje ir už jos ribų. ~
1745 V,41 | auklėtojų pastangos yra dar nuopelningesnės. Džiugu, kad katalikiškos
1746 III,22 | reikia atsisakyti rimto ir nuoseklaus Kristaus naujienos mokymo,
1747 III,21 | reikalinga gerai sutvarkyta ir nuosekli katechezė, nes įsigilinimas
1748 Pab,72 | atliekame laisvu savo valios nuosprendžiu, tačiau ir viena, ir kita
1749 VIII,61 | tarnaujant tikėjimui. Taigi nieko nuostabaus, kad visi teologijos sferos
1750 IVA,3 | bendruomenės atsiliepė su nuostabiai kūrybingu didžiadvasiškumu
1751 V,38 | draugas, vadovas ir pavyzdys, nuostabus ir vis dėlto galimas sekti;
1752 V,39 | bet ypač kaip pagrindinės nuostatos, kurias jis, suvokdamas
1753 I,6 | teisės savo nuomonių ir nuostatų piršti taip, tartum jos
1754 VII,53 | Nazareto), nei be didelių nuostolių nutolti nuo kultūrų, kuriose
1755 IX,62 | suprantami kaip įsakmus ir nuoširdus mano, visuotinės Bažnyčios
1756 III,20 | vienintelis Viešpats, ir nuoširdžiu širdies atsivertimu Jam
1757 IV,29 | nepažindami garbinate"64, trumpai nupasakoti65 slėpinį Dievo Žodžio,
1758 V,37 | vaiko gyvenimui; katechezė, nurodanti sakramentų prasmę, tačiau,
1759 IVA,3 | Viešpaties malonei ir Mokymo nurodymams. ~ ~
1760 IX,69 | Dievo įsakymus ir Bažnyčios nurodymus žmogaus nevaržo, bet jo
1761 VI,47 | adhortacijos Evangelii nuntiandi91 nurodytus kriterijus. Paminėkime dar
1762 IV,29 | kuri susideda iš žmonių nusidėjėlių, bet drauge ir šventa, kuri
1763 II,14 | katechizuojančiųjų ir katechizuojamųjų nusikaltimu, užtraukiančiu baudos sankcijas.
1764 IV,31 | ideologijos paveikti išankstiniai nusistatymai, o nuolankus rūpestis geriau
1765 III,19 | krikščioniškos šeimõs išankstinis nusistatymas arba pozityvistinė auklėjimo
1766 IV,34 | sistemų arba išankstinių nusistatymų, kurie vadinami moksliškais,
1767 IV,27 | bažnytiniu proto ir širdies nusiteikimu ir juo labiau ją įkvėps
1768 V,44 | vaikiškas; tiems, kurie nusivylė blogai atliekama arba blogai
1769 IV,30 | žinios vientisumą, pavojingai nuskurdinama katechezė ir sužalojami
1770 III,23 | sakramentinis gyvenimas nuskursta ir labai greit virsta tuščiu
1771 VII,53 | negalima leisti katechezei nuskursti, atsižadant arba nuslepiant
1772 VII,53 | nuskursti, atsižadant arba nuslepiant jos naujieną, net ir kalbai
1773 VIII,57 | patrauklų dialogą, per dažnai nuslysta į niveliuojantį abejingumą,
1774 II,10 | mes žinome, kad apaštalai nusprendė Dievo klausyti labiau negu
1775 III,19 | slenksčio. Tas rūpestis nustato katechezės toną, kalbą ir
1776 IV,31 | kuriuos reikia nurodyti, yra nustatyta vieta, atitinkanti jų svarbą.
1777 III,21 | programą, vedančią prie aiškiai nustatyto tikslo; mokymas, nukreiptas
1778 I,7 | pastaba sužavėtų evangelistų, nustebusių dėl to, kad Jis mokė kiekvienu
1779 VI,49 | pabrėždami vienas temas, nustelbdami kitas, bet ypač pateikdami
1780 V,45 | moderniosios evoliucijos nustumtuosius į pašalį, taip pat gyvenančius
1781 II,10 | Tėvo girdėjęs"29. Ne jie nutarė sekti paskui Jėzų, o Jėzus
1782 III,19 | kuriuos tėvai jau pavėluotai nutaria auklėti krikščioniškai;
1783 V,44 | visų religinių praktikų nutolo ir jų tikėjimas, pasiekus
1784 VII,53 | nei be didelių nuostolių nutolti nuo kultūrų, kuriose jau
1785 V,43 | Ji būtų beprasmė, jeigu nutrūktų prie brandaus amžiaus slenksčio,
1786 VII,53 | kultūras supažindinti su nutylėta paslaptimi95 ir padėti jų
1787 I,5 | Tik Jis vienas gali mus nuvesti iki Tėvo meilės Dvasioje
1788 VI,47 | per dažnai pasitaiko - nuvilti jų šalininkus ir pačią Bažnyčią. ~
1789 IX,69 | harmoningai vystytųsi tikėjimo nušviesta. Taigi norėčiau padrąsinti
1790 III,20 | siekia plėsti Dievo žodžio nušviestos Kristaus paslapties supratimą,
1791 IV,30 | katechezė, jei nepakankamai nušviestų žmogaus sukūrimą ir jo nuodėmę,
1792 III,20 | reikalavimus ir pažadus, takus, Jo nužymėtus tiems, kurie nori eiti paskui
1793 IV,28(59) | principai. Tai ne vien istorinis objektas. Tai gyvenimo dokumentas.
1794 VIII,59 | sumenkinimui iki paprasto objekto? ~Visa tai turi daug įtakos
1795 IV,34 | stengtis, kad aprašymai b?tų objektyv?s, nepaveikti ideologinių
1796 IX,69 | tikro net ten, kur esama objektyvių sunkumų, pavyzdžiui, kai
1797 IV,34 | literatūriniu požiūriu. Objektyvus istorinių faktų, skirtingų
1798 V,39(88) | 1967), p. 257-299; Laiškas Octogesima adveniens: AAS 63 (1971),
1799 IX,70 | Bažnyčiai, jei savo vidinėje organizacijoje ir veiklos metoduose skirs
1800 V,41 | Džiugu, kad katalikiškos organizacijos, kurios rūpinasi ypač negalės
1801 IX,63 | ir veiksmingu katechezės organizavimu, paskiriant tam žmones,
1802 IX,64 | galėtų pasitarnauti gerai organizuotai ir tinkamai orientuotai
1803 IV,26 | gyvenimui; įjungiant ją į visą organišką ir harmoningą krikščioniškąjį
1804 III,21 | norėčiau pabrėžti, kad organiškas ir sistemingas krikščioniškasis
1805 VI,50 | bendradarbiavimas stengiantis organiškiau ir tikriau atnaujinti šiuos
1806 IV,31 | suardyti pusiausvyros nei organiškos ir hierarchinės tvarkos,
1807 IX,64 | organizuotai ir tinkamai orientuotai katechizacijai. Diakonai
1808 IVA,2 | visoje Bažnyčioje skatinti ir orientuoti. 1975 m. įsteigė Tarptautinę
1809 VIII,58 | ir jį sąlygoja ne mažiau originali tikėjimo pedagogika. Tarp
1810 VIII,58 | krikščioniškojo tapatumo originalumą papildo ir jį sąlygoja ne
1811 III,22 | supriešinti ortopraktiką su ortodoksija: krikščionybė neatskiriamai
1812 III,22 | stengiamasi supriešinti ortopraktiką su ortodoksija: krikščionybė
1813 VIII,57 | esminiam - Dievo ieškotojo orumui, esame reikalingi katechezės,
1814 Pab,72 | dviem dalykais. ~Pirmiausia paaiškėja, kad Bažnyčia, atlikdama
1815 V,40 | trokšta Jį pažinti; galiausiai paaiškino, jog katechetinis darbas,
1816 V,38 | galėtų daug ką pasakyti paauglio sąžinei bei širdžiai ir
1817 III,19 | bei gavusių sakramentus paauglių ir jaunuolių ilgai nesiryžta
1818 VIII,59 | galėtų šių dienų vaikui, paaugliui, jaunuoliui ir suaugusiajam "
1819 V,38 | Po to ateina brendimas, paauglystė su visa to amžiaus svarba
1820 V,39 | katechezė vaikystėje ir paauglystėje. ~Nuo pat mažumės, artėjant
1821 I,9 | vargšams, visiškas savęs paaukojimas ant kryžiaus dėl pasaulio
1822 Pab | PABAIGA~~~~
1823 VI,49 | tikėjimo elementų arba per daug pabrėždami vienas temas, nustelbdami
1824 IX,62 | rašydamas katecheto darbo pabūgusiam katechetui Deogratias tikrą
1825 II,16 | gyvenimui ir turi įtakos pačiai visuomenei. Vienas puikiausių
1826 IX,67 | Duona jiems yra laužoma toje pačioje apeigoje117, iš čia jie
1827 IV,27 | pažiūros, stropiai gilinantis į pačius tekstus; tačiau drauge ir
1828 VI,48 | pozityvių liturgijos atnaujinimo padarinių. ~ ~
1829 IX,68 | tikrąjį religinį ugdymą padaro praktiškai neįmanomą, "namų
1830 Pab,72 | siųsta ir tam, kad mokinius padarytų Kristaus liudytojais: "ji
1831 IV,31 | esant dabartinei katechezės padėčiai, metodo ar pedagogikos sumetimais
1832 VIII,61 | teologai, remtis šaltiniais, padedami Bažnyčios mokymo. Jie turi
1833 II,12 | aptarti katechezę, kuri padėjo Bažnyčiai įvairiais istorijos
1834 IX,66 | Trokštu visos Bažnyčios vardu padėkoti jums, parapijų katechetai
1835 IV,32 | Beje, šitoks pristatymas padės katalikams tiek savo tikėjimą
1836 V,40 | kategorijos dėl savo ypatingos padėties reikalingos ypatingo dėmesio. ~ ~
1837 I,7 | perdavimas. Evangelijoje padėtis to, kuris moko, ir Jo mokymo
1838 IX,70 | Pagaliau vertėtų tarti padrąsinantį žodį tikinčiųjų sąjungoms,
1839 IX,62 | Padrąsinimas visiems atsakingiesiems ~
1840 IX,69 | nušviesta. Taigi norėčiau padrąsinti kunigus, vienuolius, vienuoles
1841 IX,70 | apaštalavimui, labdarai ir pagalbai vargstantiems, krikščioniškam
1842 VI,50 | užduoties - parengti katechezei pagalbinę medžiagą, juo labiau katekizmų
1843 VI,46 | ir toliau. ~Spontaniškai pagalvojau apie dideles galimybes,
1844 VII,53 | aplinkose turi "įsikūnyti": gana pagalvoti apie taip skirtingas tautas,
1845 IX,68 | gvildenami šeimoje meilės ir pagarbos atmosferoje, gali vaikus
1846 III,21 | naudingos, kurias reikia mokėti pagauti ir prie kurių sugrįšiu VI
1847 VII,54 | reikalingi patikrinimo bei pagerinimo, savo šaknyse turi kažką
1848 II,11 | Daugybė jo laiškų pratęsė ir pagilino jo mokymą. Petro, Jono,
1849 IV,32 | katalikams tiek savo tikėjimą pagilinti, tiek geriau pažinti ir
1850 IVA,2 | Bendrąjį Katechezės vadovą", pagrindinį dokumentą, skirtą katechezės
1851 IV,29(61) | dar sistemiškiau išdėstomi Pagrindiniame katechezės vadove, n. 47-
1852 V,35 | Karalystės prasmę, svarbą, pagrindinius jos reikalavimus, meilės
1853 IV,33 | Tuos mėginimus teologiškai pagrindžia visiems krikščionims bendri
1854 VII,52 | klausimas dėl rizikos ir pagundos prie katechetinio mokymo
1855 III,19 | nėra saugūs nuo abejonių ir pagundų atsižadėti tikėjimo. Taigi "
1856 IX,63 | dažniau patirsite džiaugsmą ir paguodą, matydami savo Bažnyčias
1857 IX,71 | atsakomybės, bet drauge ir paguodos šaltinis"121. ~ ~ ~
1858 V,45 | nesvarbu kokio amžiaus, net ir pagyvenę žmonės - kurie yra verti
1859 IVA,4 | krikščioniškąjį gyvenimą, naujai pagyvintų iniciatyvas, pažadintų kūrybingumą -
1860 IV,30 | Mergelės, su kūnu ir siela paimtos dangaus garbėn - vaidmenį
1861 IV,32 | priemonėmis; "iš drauge paimtų Bažnyčią kuriančių elementų
1862 II,15 | visuotiniu lygmeniu pasirodo pajėgi katechezei atiduoti pirmenybę
1863 V,38 | vienintelę tikrąją meilę ir pajėgų suvienyti žmones - galima
1864 IX,67 | Parapijoje ~67. Dabar norėčiau pakalbėti apie tuos konkrečius rėmus,
1865 I,8(25) | Šventasis Ignacas Antiochietis pakartoja šį tvirtinimą ir taip jį
1866 V,45 | gyvenimo augimui. ~Reikia dar pakartoti: Jėzaus Kristaus Bažnyčioje
1867 VII,53 | pritaikant tai, kas galėtų pakenkti tikėjimo "brangiajam turtui"97,
1868 II,14 | teologijos požiūriu kiekvienam pakrikštytajam krikštas duoda teisę būti
1869 III,19 | nebūna. Kai kurie kūdikystėje pakrikštyti vaikai lanko parapijos katechezę
1870 IX,67 | šeimos namais, kuriuose pakrikštytieji ir sutvirtintieji suvoktų
1871 III,19 | pagrindine katecheze. Be to, daug pakrikštytų ir sistemingai katechizuotų
1872 IX,63 | jūsų užduotis - skatinti ir palaikyti savo Bažnyčiose tikrą didžią
1873 IV,29 | pasaulyje, tačiau pagal palaiminimus, ir gyvenimas, pašauktas
1874 V,40 | bet vis dėlto yra ne tik palankus ir atviras tam Jėzui, "kuris
1875 VII,55 | tekstai būtų įsisąmoninti, palengva suvoktas jų gilumas, kad
1876 IV,32 | krikščionis, ir tokiu būdu palengvins bendrą ieškojimą kelių visiškai
1877 IX,69 | katalikų tikėjimui ir noras palengvinti tą tikėjimą ugdyti, jį įšaknydinti
1878 VIII,59 | paprastiems žmonėms, negalės paliestiesiems ir t.t. Šventasis Augustinas
1879 V,39 | remiamas, bet vis dėlto paliktas sau pačiam ir savo moralinei
1880 II,11 | išminties paragintas, be paliovos mokė36. Apaštalai į mokymo
1881 I,9 | dėl to, kad jo žodžiai, palyginimai ir samprotavimai niekada
1882 VII,54 | elementus. Turiu minty tą pamaldumą, kurį tam tikruose kraštuose
1883 V,38 | žmones - galima sudaryti pamatą tikram tikėjimo ugdymui.
1884 III,25 | atsiduoti Jėzui Kristui - pamažėle gilėja, atskleidžiant numanomas
1885 VI,47 | nurodytus kriterijus. Paminėkime dar jaunimo grupes, kurios
1886 IV,29 | Jonas Auksaburnis - jei paminėsime tik juos - įvertino evangelinių
1887 VIII,56 | tikėjimui irgi kenksmingi, paminėsiu kai kuriuos, nes reikia
1888 V,39 | dalykus, kurių niekad nevalia pamiršti. Taigi katechezė pasidaro
1889 VII,53 | turėtų pasikeisti. Tai pamiršus, būtų galima baigti tuo,
1890 I,6 | Kristaus mokslą ir Jo gyvenimo pamokas. Kiekvienas katechetas turėtų
1891 II,13 | patirtis, tos patirties pamokos - kaip ir daug kitų - yra
1892 IX,67 | valstybinių mokyklų religijos pamokose, katalikiškose mokyklose,
1893 II,11 | bendruomenėms žodžiu perduodami pamokymai, vienur aiškiau, kitur ne
1894 Pab,73 | buvo savo jauno Sūnaus pamokyta ir tą pamoką saugojo savo
1895 IX,66 | misionierių ar kito katecheto pamokyti, jie visą gyvenimą, daugelį
1896 VII,53 | įsikūnijimas kultūrose ~53. Dabar panagrinėsiu antrą klausimą. Neseniai
1897 III,23 | katechumenatas niekada nebuvo panaikintas; atvirkščiai, jis čia išgyvena
1898 IV,32 | uolumu apsivalyti, kad būtų panaikintos kelyje pasitaikančios kliūtys -
1899 II,14 | atsakinguosius, kad visiškai panaikintų draudimus, kurie varžo apskritai
1900 VII,55 | protingai ir originaliai panaudoti šią galią katechezei, juo
1901 VII,52 | interpretuojant teologiškai panašius klausimus. Katechezė turi
1902 VIII,57 | abejingumą, jeigu ir nerodo paniekinamo "nepasitikėjimo", didžiuodamasis
1903 V,35 | Naujiena, Dievo planu, kurį Jis panorėjo apreikšti, Jo kvietimu,
1904 VI,47 | skirtingas, tačiau viena kitą papildančias katechetines galimybes ir
1905 IV,33 | katechezės srityje, tuo papildant normalią, visiems katalikams
1906 IV,27(57) | išdėstyti pagrindiniai ir papildomi katechezės šaltiniai. ~
1907 V,45 | Skirtingos ir papildomos katechezės ~45. Suaugusieji,
1908 III,18 | tarpusavio asimiliacijos ir papildomumo santykiai. ~1974 m. gruodžio
1909 V,45 | kad jos viena kitą tobulai papildytų: suaugusieji gali daug ką
1910 IX,68 | religiniam auklėjimui, kur paplitęs netikėjimas ar užplūdęs
1911 I,9 | kilniausių ir labiausiai paplitusių mokančiojo Jėzaus paveikslų. ~
1912 IV,29 | tiek herojiška, tiek ir paprasčiausia. Mes tai vadiname krikščioniškomis
1913 VIII,59 | mokslininkams; beraščiams, paprastiems žmonėms, negalės paliestiesiems
1914 VIII,59 | žmogaus sumenkinimui iki paprasto objekto? ~Visa tai turi
1915 VIII,59 | metu tas klausimas. Ar ne paradoksalu konstatuoti, kad dabartinės,
1916 IX,62 | visuotinės Bažnyčios Ganytojo, paraginimas uždegtų jūsų širdis taip,
1917 II,13 | geriau organizuoti katechezę; paragino kunigiją atlikti savąją
1918 II,11 | galios", Dvasios išminties paragintas, be paliovos mokė36. Apaštalai
1919 IX,67 | katechizuojama įvairiose vietose, parapijose, šeimose, kurios priima
1920 IX,67 | ypatinga jos vieta turi būti parapinė bendruomenė. Žinoma, daugelyje
1921 VIII,60 | kartodamas šventąjį Augustiną, parašė tokius gilius žodžius: "
1922 IVA,1 | laikė viena pagrindinių savo pareigų, nes, prieš grįždamas pas
1923 IV,33 | vyskupai Sinodo metu yra pareiškę, kad civilinė valdžia ar
1924 I,8 | nes aš toks ir esu"24; Jis pareiškia esąs ypatingas, vienintelis
1925 IVA,4 | kurį popiežius Paulius VI parėmė savo kalboje, pasakytoje
1926 IX,69 | pasauliečius, kurie stengiasi paremti savo mokinių tikėjimą. Drauge
1927 III,18 | Sinodo Asamblėjoje, tiek parengiamuoju laikotarpiu, tiek jai vykstant,
1928 VI,47 | kurioms itin rūpestingai parenkamos temos iš Kristaus, Mergelės
1929 VIII,61 | ruožtu turi išmintingai parinkti iš teologinių tyrinėjimų
1930 V,38 | čia galės būti lemiama. Parodant, kad Jėzus Kristus yra draugas,
1931 IX,71 | Evangelizuotojai, mes turime parodyti... atvaizdą... žmonių, turinčių
1932 I,8 | Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą"22; "Mokytojau, ką
1933 IX,67 | vienuoles, pasauliečius, parūpinti visuotinei katechezei būtinas
1934 IX,68(118) | Susirinkimas (813), kan. 45,47; Paryžiaus VI Susirinkimas (829), kn.
1935 III,22 | Vatikano II Susirinkimas pasakė apie kunigus: žmogaus ir
1936 Pab,72 | viską primins, ką esu jums pasakęs"122. Ir pridūrė: "Kai ateis
1937 IV,28(59) | kultūroje; plg. tai, ką pasakiau jaunimui Gniezne 1979 m.
1938 II,11 | struktūra. Argi šv. Mato pasakojimas nebuvo vadinamas Katecheto
1939 IX,63 | ką jums atvira širdimi pasakysiu. ~Žinau, kad, atlikdami
1940 V,45 | katechezės nereikalingas: tai pasakytina tiek apie jaunus seminaristus
1941 IVA,4 | VI parėmė savo kalboje, pasakytoje uždarant Sinodą8. Aš tai
1942 IVA,3 | įvairiomis Asamblėjos metu pasakytomis kalbomis, darbo grupių išvadomis,
1943 VII,55 | Kai kuriuose kraštuose pasaulietiški mokytojai vis labiau skundžiasi
1944 IX,69 | esant joje labai aukštam pasaulietiškų dalykų mokymo lygiui, būtų
1945 VII,53 | pirmiausia prigijo (tai biblinis pasaulis ir, konkrečiau, kultūrinė
1946 VIII,60(107)| Blaise PASCAL, Jėzaus paslaptis: Mintys,
1947 VII,55 | atminties - niekinimo pasekmėmis. Kodėl gi mes neturėtume
1948 IV,29 | evangelinių reikalavimų socialines pasekmes, o bemaž mūsų laikais šventasis
1949 III,20 | sėklą, Šventosios Dvasios pasėtą pirmuoju skelbimu ir veiksmingai
1950 V,39 | kitaip nepaaiškinamą elgseną: pasiaukojimą, atsižadėjimą, romumą, teisingumą,
1951 II,11 | savo apaštaline tarnyste pasidalijo su kitais35. Savo įpėdiniams
1952 V,39 | pamiršti. Taigi katechezė pasidaro labai svarbi, nes tai momentas,
1953 IX,70 | reikaluose. Jie visi greičiau pasieks užsibrėžtus tikslus ir geriau
1954 IX,69 | elementus, kad Evangelija pasiektų mokinių mąstyseną jų ugdymo
1955 V,44 | nutolo ir jų tikėjimas, pasiekus brandos amžių, liko vaikiškas;
1956 VII,55 | Generalinėje Sinodo Asamblėjoje pasigirdo labai autoritetingų balsų,
1957 VII,53 | kultūromis, pati turėtų pasikeisti. Tai pamiršus, būtų galima
1958 II,17 | ieškant tinkamos kalbos, pasinaudojant naujausiomis žinių perdavimo
1959 IVA,4 | svarstymus, kuriuos jis parengė pasinaudojęs daugeliu Sinodo dokumentų.
1960 VIII,61 | išmokys ir pirmiausia pati tuo pasinaudos: "Žmogus, kuris nori visiškai
1961 I,5 | katechezės turinys yra - jei pasinaudosime šv. Pauliui ir nūdienos
1962 III,19 | netrukus sukelia tam tikrą pasipriešinimą. Yra ir kitų vaikų, nekrikštytų,
1963 IX,70 | auklėtoja. ~Taip labiau pasireikš ir pasauliečių dalyvavimas
1964 IV,32 | pradedant šiuo Susirinkimu, pasireiškė Bažnyčioje nauju užmoju,
1965 IX,63 | meilę katechezei, meilę, pasireiškiančią tinkamu ir veiksmingu katechezės
1966 III,25 | amžiaus saiką"55; kad jie būtų pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam,
1967 IX,63 | planus vadovauti katechezei, pasirenkant kompetentingus ir pasitikėjimo
1968 IV,31 | pasirodys geresnė negu kita. Pasirinkimas bus tinkamas, jei jį nulems
1969 VII,55 | Šiaip ar taip, svarbu, kad pasirinktas metodas sietųsi su visai
1970 I,6 | katechizuojamasis savo protu ir širdimi pasirinktų jį, jo asmenines nuomones
1971 IV,31 | grupei, tam tikra kalba pasirodys geresnė negu kita. Pasirinkimas
1972 IX,64 | o ganytojai privalo ja pasirūpinti. ~Politinius vadovus visada
1973 V,41 | o Sinodas sutvirtino jų pasiryžimą dar geriau spręsti šią problemą.
1974 VI,50 | jos kantriai ir su tvirtu pasiryžimu imasi didžiulio darbo -
1975 IV,32 | būtų panaikintos kelyje pasitaikančios kliūtys - siekti ne lengvo
1976 IX,70 | užsibrėžtus tikslus ir geriau pasitarnaus Bažnyčiai, jei savo vidinėje
1977 IX,64 | neapleistumėte nieko, kas galėtų pasitarnauti gerai organizuotai ir tinkamai
1978 IVA,2 | savo gyvenimu nepaprastai pasitarnavo Bažnyčios katechezei. 1971
1979 IV,29 | įjungti61. ~Taigi aš čia pasitenkinsiu tik paprastai kai ką priminęs62.
1980 IX,63 | pasirenkant kompetentingus ir pasitikėjimo vertus bendradarbius. Pagrindinė
1981 II,15 | išraiška. Ji visada siejasi su pasitikėjimu Dievu, kuris niekuomet nevengia
1982 V,39 | kai Evangelija gali būti pasiūlyta, suprasta ir priimta kaip
1983 II,10 | ištikimi savo pašaukimui ir pasiuntinybei. Matyti, kad pirmõsios krikščionių
1984 IX,66 | prisimenu tuos, kuriuos jau pasišaukė Viešpats. Prašau užtarimo
1985 VI,47 | atsakinguosius, jų sielovadai pasišventusius kunigus Jėzaus vardu prašau:
1986 VIII,60 | sekdami paskui žvaigždę106, o Paskalis, kartodamas šventąjį Augustiną,
1987 III,25 | labai sujaudinęs žmogų ir paskatinęs tikėjimu atsiduoti Jėzui
1988 II,13 | teologijos santrauka; jis paskatino Bažnyčią geriau organizuoti
1989 Pab,72 | nepaprastų charizmų, bet kad paskatins kiek tik įmanoma daugiau
1990 IX,65 | ir ganytojų, tuo pačiu ir paskatinti aktyvų vienuolinių bendruomenių
1991 II,10 | draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs"29.
1992 IX,67(117) | Apeigų kongregacijos viešai paskelbtas 1969 m. balandžio 6 d.,
1993 IVA,4 | juos sukaupė ir rengėsi paskelbti, bet buvo staiga pašauktas
1994 IX,66 | gyvenimą, daugelį metų, paskiria savo krašto vaikų ir suaugusiųjų
1995 IX,63 | katechezės organizavimu, paskiriant tam žmones, priemones ir
1996 V,37 | ne fragmentiška, nes jos paskirtis - apreikšti visas pagrindines
1997 II,11 | Antiochijos iki Romos, ir paskutinė žinia apie jį Apaštalų darbuose -
1998 IVA,2 | Rūpindamiesi pastoracija, paskutiniai popiežiai tam skyrė daug
1999 IV,34 | suprasti krikščioniškųjų paslapčių ir to specifinio katalikiškumo,
2000 VII,53 | supažindinti su nutylėta paslaptimi95 ir padėti jų gyvos tradicijos
2001 VI,48 | tikinčiuosius su visomis tikėjimo paslaptimis ir krikščioniškojo gyvenimo
2002 IV,30 | garbėn - vaidmenį išganymo paslaptyje, mūsų gyvenime veikiančios
2003 V,38 | Jam garbingą prisikėlimą, paslaptys galėtų daug ką pasakyti
2004 Pab,72 | šią Naujajame Testamente paslėptą teologiją apibendrino žodžiais "
2005 Pab,73 | savo kelių, paskui viso paslėpto gyvenimo Nazarete metu šį
|