Jaunuoliai
39. Drauge su jaunyste ateina
laikas pirmiesiems svarbiems apsisprendimams. Galbūt šeimos
narių ar draugų remiamas, bet vis dėlto paliktas sau pačiam
ir savo moralinei sąžinei, jaunuolis turi vis dažniau ir ryžtingiau
prisiimti atsakomybę už savo likimą. Blogis ir gėris,
malonė ir nuodėmė, gyvenimas ir mirtis vis labiau jame rungiasi
kaip tikros moralinės kategorijos, bet ypač kaip pagrindinės
nuostatos, kurias jis, suvokdamas savo atsakomybę, turi aiškiai apsisprendęs
priimti arba atmesti. Žinoma, katechezė, kuri remdama
didžiadvasiškumą smerkia egoizmą, kuri nesimplistiškai
ir be iliuzinių schemų rodo krikščionišką darbo,
bendro gėrio, teisingumo ir meilės prasmę, kuri taikaus tautų
sugyvenimo ir žmogaus orumo, išsivystymo bei išsivadavimo
skatinimą remia naujaisiais Bažnyčios dokumentais88,
gali jaunimo dvasia puikiai papildyti katechezę apie grynai religinius
dalykus, kurių niekad nevalia pamiršti. Taigi katechezė pasidaro
labai svarbi, nes tai momentas, kai Evangelija gali būti pasiūlyta,
suprasta ir priimta kaip duodanti gyvenimui prasmę ir įkvepianti
kitaip nepaaiškinamą elgseną: pasiaukojimą,
atsižadėjimą, romumą, teisingumą,
įsipareigojimą, susitaikinimą, Absoliuto ir neregimybės
suvokimą ir t.t. Visi tokie bruožai rodo, kad jaunuolis tarp savo
draugų yra Jėzaus Kristaus mokinys.
Taigi katechezė rengia
didiesiems krikščioniškiems suaugusiųjų
įsipareigojimams. Pavyzdžiui, daugumą pašaukimų
kunigystei arba vienuoliniam gyvenimui pažadina gera katechezė
vaikystėje ir paauglystėje.
Nuo pat mažumės,
artėjant prie brandaus amžiaus, katechezė esti tam tikra
nuolatinė tikėjimo mokykla ir visus svarbiuosius gyvenimo tarpsnius
lydi kaip švyturys, apšviečiantis vaiką, paauglį,
jaunuolį.
|