Geriau
naudotis daugeliu vietų, progų ir susitikimų
47. Galvoju ir apie įvairias
didelės vertės progas, kurios katechezei labai naudingos:
pavyzdžiui, diecezines, regionines ar tautines maldingąsias keliones,
kurioms itin rūpestingai parenkamos temos iš Kristaus, Mergelės
Marijos arba šventųjų gyvenimo; apie tradicines misijas,
kurių kartais per daug skubotai atsisakoma ir kurios yra nepamainomos
periodiniam ir stipriam krikščioniškojo gyvenimo atnaujinimui -
reikia jas prisiminti ir atgaivinti; biblinius būrelius, kurie turi pranokti
egzegezę ir paraginti gyventi Dievo žodžiu; pagrindinių
bažnytinių bendruomenių susirinkimus, jeigu jie atitinka
Apaštalinės adhortacijos Evangelii nuntiandi91
nurodytus kriterijus. Paminėkime dar jaunimo grupes, kurios
įvairiuose regionuose, skirtingais pavadinimais ir skirtingomis formomis,
tačiau vedamos to paties tikslo - supažindinti su Jėzumi
Kristumi ir gyventi Evangelija - plinta ir klesti kaip Bažnyčiai daug
žadantis pavasaris: tai Katalikų akcijos, Karito grupės, maldos
bendruomenės, krikščioniškos meditacijos grupės ir
t.t. Tos grupės teikia daug vilčių rytojaus Bažnyčiai.
Tačiau jose dalyvaujančius jaunuolius, jų atsakinguosius,
jų sielovadai pasišventusius kunigus Jėzaus vardu prašau:
jokiu būdu neleiskite, kad tos grupės, kurios sudaro ypatingas progas
susitikti, kuriose taip gražiai ugdoma jaunimo draugystė ir
solidarumas, džiaugsmas ir entuziazmas, faktų ir dalykų
svarstymo vertybės, pristigtų rimto krikščioniškosios
doktrinos nagrinėjimo. Tada joms grėstų pavojus - kuris, deja,
per dažnai pasitaiko - nuvilti jų šalininkus ir pačią
Bažnyčią.
Katechetinė veikla, kuri
įmanoma tose vietose ir daugelyje kitų, turi juo daugiau
galimybės būti priimta ir duoti vaisių, juo geriau išsaugo
savo prigimtį. Jeigu ji ten vyksta tinkamai, gali išnaudoti anas
skirtingas, tačiau viena kitą papildančias katechetines
galimybes ir išplėtoti visą savo pagrindinių siekimų
trilypę - žodžio, atminties ir liudijimo - doktrinos, liturgijos
šventimo ir gyvenimo įsipareigojimo - dimensiją, kurią
ypač pabrėžė Sinodo kreipimasis į Dievo
Tautą92.
|