Homilija

48. Ši pastaba dar labiau tinka katechezei, kuri vyksta liturginių apeigų, būtent - Eucharistijos metu: atsižvelgdama į šios apeigos specifiką ir ritmą, homilija pratęsia katechezės reikalaujamą tikėjimo mokymą ir atveda iki jo natūralios viršūnės; drauge ragina Viešpaties mokinius kiekvieną dieną vis iš naujo pradėti savo dvasinę kelionę su tiesa, šlovinimu ir dėkojimu. Ta prasme galima sakyti, kad ir katechetinės, su liturginiais metais susietos pedagogikos šaltinis ir viršūnė yra Eucharistija. Apie biblinius tekstus sukoncentruotas pamokslas turi savaip supažindinti tikinčiuosius su visomis tikėjimo paslaptimis ir krikščioniškojo gyvenimo normomis. Homilijai reikia skirti daug dėmesio: ji turi būti ne per ilga ir ne per trumpa, visuomet rūpestingai parengta, liečianti esminius dalykus, konkreti ir patikėta pašvęstiems tarnams. Homilija turi būti sekmadienio Eucharistijoje, taip pat krikšto, atgailos, santuokos ir laidotuvių apeigose. Tai vienas pozityvių liturgijos atnaujinimo padarinių.