Parapijoje

67. Dabar norėčiau pakalbėti apie tuos konkrečius rėmus, kuriuose paprastai darbuojasi visi katechetai, ir dar glausčiau priminti tas katechezės "vietas", apie kurias jau kalbėjau VI skyriuje: apie parapiją, šeimą, mokyklą, sąjūdžius.

Nors iš tikrųjų katechizuoti galima visur, tačiau noriu pabrėžti - drauge su daugeliu vyskupų, - kad katechezės įkvėpėja ir ypatinga jos vieta turi būti parapinė bendruomenė. Žinoma, daugelyje kraštų parapiją, galima sakyti, sukrėtė urbanizacijos procesas. Kai kas galbūt per lengvai tvirtino, kad ji jau atgyvenusi, jei ne pasmerkta visai išnykti, nes atrodo naudingesnės mažos bendruomenės, geriau prisitaikiusios ir veiksmingesnės. Nori nenori, bet parapija yra krikščionims, net ir nepraktikuojantiems, traukos centras. Taigi realybės jausmas ir išmintis reikalauja toliau stengtis, jei reikia, kurti jai tinkamesnes struktūras ir ypač skatinti entuziazmą, įtraukiant į jos veiklą vis daugiau kvalifikuotų, atsakingų ir atsidavusių narių. Kadangi katechizuojama įvairiose vietose, parapijose, šeimose, kurios priima vaikus ar paauglius, valstybinių mokyklų religijos pamokose, katalikiškose mokyklose, apaštalavimo sąjūdžiuose, kurie skiria laiko katechezei, visam jaunimui atviruose centruose, dvasinio ugdymo savaitgaliuose ir t.t., būtinai reikia, kad visi tie katechezės kanalai realiai siektų to paties tikėjimo išpažinimo, tos pačios priklausomybės Bažnyčiai, to paties evangelinio įsipareigojimo visuomenėje: "...vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas, vienas Dievas ir visų Tėvas.." ¹¹⁶. Todėl kiekvienai didesnės parapijos ir kiekvienai mažesnių parapijų grupei tenka svarbi pareiga - ugdyti visiškai katechetiniam darbui atsidavusius atsakingus žmones: kunigus, vienuolius, vienuoles, pasauliečius, parūpinti visuotinei katechezei būtinas priemones, kur galima ir naudinga, ieškoti katechezei daugiau tinkamų vietų, rūpintis religinio ugdymo kokybe ir įvairių grupių įsijungimu į bažnytinę bendruomenę.

Taigi, nesiūlant monopolizuoti arba viską suvienodinti, parapija, kaip sakiau, lieka privilegijuota katechezės vieta. Ji turi atrasti savo pašaukimą būti broliškais ir svetingais šeimos namais, kuriuose pakrikštytieji ir sutvirtintieji suvoktų esą viena Dievo Tauta. Čia geros doktrinos duona ir eucharistinė Duona jiems yra laužoma toje pačioje apeigoje¹¹⁷, iš čia jie kasdien siunčiami apaštalauti visose pasaulio gyvenimo statybvietėse.