118 Jau nuo
vėlyvųjų viduramžių provincijų susirinkimai
pabrėždavo tėvų atsakomybę ugdant tikėjimą:
plg. Arlio VI Susirinkimas (813), kan. 19; Majenso (Mayence) Susirinkimas
(813), kan. 45,47; Paryžiaus VI Susirinkimas (829), kn. I, sk. 7: MANSI, Sacrorum Conciliorum nova et
amplissima collectio, XIV, kol.62,74,542. Iš naujesnių Mokymo
dokumentų reikia paminėti Pijaus XI encikliką Divini illius
Magistri, 1929 m. gruodžio 31 d.: AAS 22 (1930), p. 49-86;
daugelį Pijaus XII kalbų ir kreipimųsi; ypač Vatikano II
Susirinkimo tekstus: Dogminę konstituciją apie
Bažnyčią Lumen gentium, n. 11,35: AAS 57 (1965),
p. 15,40; Dekretą apie pasauliečių apaštalavimą Apostolicam
actuositatem, n. 11,30: AAS 58 (1966), p. 847, 860; Pastoracinę
konstituciją apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium
et spes, n. 52: AAS 58 (1966), p. 1073; ir ypač
Krikščioniškojo auklėjimo deklaraciją Gravissimum
educationis, n. 3: AAS 58 (1966), p. 731.
119 Plg. Visuotinis Vatikano II
Susirinkimas, Krikščioniškojo auklėjimo deklaracija Gravissimum
educationis, n. 3: AAS 58 (1966), p. 731.
120 Visuotinis Vatikano II Susirinkimas,
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, n.
11: AAS 57 (1965), p. 16; plg. Dekretas apie pasauliečių
apaštalavimą Apostolicam actuositatem, n. 11: AAS 58 (1966),
p. 848.
|