Mokykloje
69. Šalia šeimos ir
drauge su ja katechezei dėmesio vertas galimybes sudaro mokykla.
Kraštuose, - tų kraštų, deja, vis mažėja, - kur
mokyklose tikėjimo mokyti galima, Bažnyčios pareiga šį
darbą atlikti kiek tik įmanoma geriau. Pirmiausia tai galioja
katalikiškai mokyklai: ar ji būtų verta šio vardo, jei,
esant joje labai aukštam pasaulietiškų dalykų mokymo
lygiui, būtų galima jai prikišti aplaidumą arba nukrypimus
mokant religinių dalykų? Taip pat tegu nebūna sakoma, kad
jų mokoma numanomai arba netiesiogiai! Katalikiškos mokyklos
pobūdis ir tikroji prasmė, dėl kurių katalikai tėvai turėtų
jai teikti pirmenybę, kaip tik ir yra tai, kad su mokinių
auklėjimu susietas ir religijos mokymas. Nors katalikiškos
institucijos privalo gerbti sąžinės laisvę, būtent -
nedaryti jokio fizinio ar moralinio spaudimo iš išorės,
verčiant paauglius praktikuoti religiją, tačiau jų svarbi
pareiga - skiepyti jiems religinį ugdymą, pritaikytą dažnai
labai įvairioms mokinių situacijoms, ir padėti suprasti, kad
Dievo raginimas tarnauti jam dvasia ir tiesa vykdant Dievo įsakymus ir
Bažnyčios nurodymus žmogaus nevaržo, bet jo
sąžinę įpareigoja.
Tačiau turiu minty ir nekonfesinę,
valstybinę mokyklą. Karštai trokštu, kad,
atsižvelgiant į labai aiškias žmogaus bei šeimų
teises ir gerbiant visų religinę laisvę, katalikai mokiniai
galėtų tobulinti savo dvasinį ugdymą prisidedant religiniam
Bažnyčios mokymui, kuris, pagal atskirų šalių
padėtį, galėtų būti atliekamas arba pačios
mokyklos ar mokykloje, arba suderinus pamokų planą su valstybine
valdžia, jei katechizuojama tik parapijoje arba kitame sielovados centre. Iš
tikro net ten, kur esama objektyvių sunkumų, pavyzdžiui, kai
mokiniai išpažįsta įvairias religijas, reikia pamokų
tvarkaraščius sudaryti taip, kad katalikai galėtų gilinti
savo tikėjimą ir religinę patirtį kvalifikuotų
auklėtojų, kunigų ar pasauliečių vadovaujami.
Žinoma, yra daug
gyvybinių elementų, kurie ir šalia mokyklos daro įtaką
jaunimo mąstysenai: tai laisvalaikis, socialinė aplinka ar darbo
vieta. Tačiau tiems, kurie mokosi, didžiausią reikšmę
turi mokykla. Su kultūrinėmis ir moralinėmis vertybėmis jie
susipažįsta pagal mokyklos dvasią, ir juos veikia daugybė
mokykloje įdiegtų idėjų. Katechezei svarbu atsižvelgti
į tą mokyklos poveikį ir įtraukti kitus mokymo ir
auklėjimo elementus, kad Evangelija pasiektų mokinių
mąstyseną jų ugdymo sferoje ir jų kultūra harmoningai
vystytųsi tikėjimo nušviesta. Taigi norėčiau
padrąsinti kunigus, vienuolius, vienuoles ir pasauliečius, kurie
stengiasi paremti savo mokinių tikėjimą. Drauge man tai gera
proga sustiprinti savo įsitikinimą, kad pagarba jaunųjų
katalikų tikėjimui ir noras palengvinti tą tikėjimą
ugdyti, jį įšaknydinti ir sutvirtinti, laisvai
išpažinti bei praktikuoti, tikrai daro garbę kiekvienai
valdžiai, nors ir kokia būtų ją grindžianti sistema ar
jai vadovaujanti ideologija.
|