Katechezė ir gyvybinė patirtis

22. Veltui būtų stengiamasi supriešinti ortopraktiką su ortodoksija: krikščionybė neatskiriamai yra viena ir kita. Tvirti ir apmąstyti įsitikinimai veda prie drąsios ir tiesios veiklos; pastangos mokyti tikinčiuosius šiandien gyventi taip, kaip dera Kristaus mokiniams, šaukiasi giliau atskleisti slėpinį išganymo istorijoje ir drauge šią užduotį lengvina.

Taip pat veltui būtų skelbiama, kad reikia atsisakyti rimto ir nuoseklaus Kristaus naujienos mokymo, teikiant pirmenybę metodui, kuris laiko svarbesne gyvenimo patirtį: "Niekas negali pasiekti pilnutinės tiesos vien tik paprasta asmenine patirtimi, tai yra nesivadovaudamas tinkamu Kristaus, kuris yra "Kelias, Tiesa ir Gyvenimas" (Jn 14,6), naujienos aiškinimu"⁵¹.

Juo labiau nesupriešinsime gyvenimiškos katechezės su tradicine, doktrinine ir sistemine katecheze⁵². Tikroji katechezė visada yra tvarkingas ir sistemingas supažindinimas su Dievo apsireiškimu žmogui Jėzuje Kristuje, su tuo apreiškimu, kurio prisiminimas saugomas Bažnyčioje ir Šventajame Rašte ir gyvos bei aktyvios traditio nuolat perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau šis apreiškimas nėra nei atskirtas nuo gyvenimo, nei dirbtinai prie jo pridurtas. Jis rodo galutinę gyvenimo prasmę ir visą gyvenimą nušviečia Evangelijos šviesa, įkvėpdamas jį arba iškeldamas jo trūkumus.

Todėl mes galime katechetams pritaikyti tai, ką Vatikano II Susirinkimas pasakė apie kunigus: žmogaus ir žmogaus gyvenimo - tikėjimo auklėtojai⁵³.