Katechezė plačiąja prasme būtina
tikėjimui stiprinti ir brandinti
25. Taigi katechezės dėka evangelinė kerigma - pirmasis
šiltas Dievo žodžio skelbimas, vieną dieną labai
sujaudinęs žmogų ir paskatinęs tikėjimu atsiduoti
Jėzui Kristui - pamažėle gilėja, atskleidžiant
numanomas jos išvadas, aiškinant ją pokalbiais, kurie turi
veikti ir protą, nukreipiant ją į
krikščioniškąją praktiką Bažnyčioje ir
pasaulyje. Visa tai nėra mažiau evangeliška už
kerigmą, nors kai kam atrodo, kad katechezė priverstinai
racionalizuoja, išsekina ir pagaliau sunaikina kerigmos gyvumą,
spontaniškumą, virpėjimą. Tiesos, į kurias
katechezė gilinasi, yra tos pačios, kurios sujaudino žmogaus
širdį, pirmąkart jas išgirdus. Geresnis tų tiesų
pažinimas, jų nenusilpnindamas ir nenuskurdindamas, turi jas padaryti
labiau provokuojančias ir gyvenimui lemtingas.
Katechezės, kuri bus išdėstyta, koncepcijoje išlieka
visas pastoracinis krūvis, kurį Sinodas norėjo išsaugoti.
Ši plačioji katechezės prasmė neprieštarauja siaurajai
prasmei, bet ją pranoksta ir apima tokią, kokia seniau buvo
didaktiškai dėstoma: kaip paprastas tikėjimą
išreiškiančių formulių mokymas.
Taigi katechezė būtina tiek krikščionių
tikėjimui brandinti, tiek jam liudyti pasaulyje: ji turi
krikščionis ugdyti, "kol visi kaip vienas tikėdami ir
pažindami Dievo Sūnų taps tikrais vyrais pagal Kristaus
pilnatvės amžiaus saiką"55; kad jie būtų
pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam, klausiančiam apie
juose gyvenančią viltį56.
|