Jaunuoliai

39. Drauge su jaunyste ateina laikas pirmiesiems svarbiems apsisprendimams. Galbūt šeimos narių ar draugų remiamas, bet vis dėlto paliktas sau pačiam ir savo moralinei sąžinei, jaunuolis turi vis dažniau ir ryžtingiau prisiimti atsakomybę už savo likimą. Blogis ir gėris, malonė ir nuodėmė, gyvenimas ir mirtis vis labiau jame rungiasi kaip tikros moralinės kategorijos, bet ypač kaip pagrindinės nuostatos, kurias jis, suvokdamas savo atsakomybę, turi aiškiai apsisprendęs priimti arba atmesti. Žinoma, katechezė, kuri remdama didžiadvasiškumą smerkia egoizmą, kuri nesimplistiškai ir be iliuzinių schemų rodo krikščionišką darbo, bendro gėrio, teisingumo ir meilės prasmę, kuri taikaus tautų sugyvenimo ir žmogaus orumo, išsivystymo bei išsivadavimo skatinimą remia naujaisiais Bažnyčios dokumentais⁸⁸, gali jaunimo dvasia puikiai papildyti katechezę apie grynai religinius dalykus, kurių niekad nevalia pamiršti. Taigi katechezė pasidaro labai svarbi, nes tai momentas, kai Evangelija gali būti pasiūlyta, suprasta ir priimta kaip duodanti gyvenimui prasmę ir įkvepianti kitaip nepaaiškinamą elgseną: pasiaukojimą, atsižadėjimą, romumą, teisingumą, įsipareigojimą, susitaikinimą, Absoliuto ir neregimybės suvokimą ir t.t. Visi tokie bruožai rodo, kad jaunuolis tarp savo draugų yra Jėzaus Kristaus mokinys.

Taigi katechezė rengia didiesiems krikščioniškiems suaugusiųjų įsipareigojimams. Pavyzdžiui, daugumą pašaukimų kunigystei arba vienuoliniam gyvenimui pažadina gera katechezė vaikystėje ir paauglystėje.

Nuo pat mažumės, artėjant prie brandaus amžiaus, katechezė esti tam tikra nuolatinė tikėjimo mokykla ir visus svarbiuosius gyvenimo tarpsnius lydi kaip švyturys, apšviečiantis vaiką, paauglį, jaunuolį.