Geriau naudotis daugeliu vietų, progų ir susitikimų

47. Galvoju ir apie įvairias didelės vertės progas, kurios katechezei labai naudingos: pavyzdžiui, diecezines, regionines ar tautines maldingąsias keliones, kurioms itin rūpestingai parenkamos temos iš Kristaus, Mergelės Marijos arba šventųjų gyvenimo; apie tradicines misijas, kurių kartais per daug skubotai atsisakoma ir kurios yra nepamainomos periodiniam ir stipriam krikščioniškojo gyvenimo atnaujinimui - reikia jas prisiminti ir atgaivinti; biblinius būrelius, kurie turi pranokti egzegezę ir paraginti gyventi Dievo žodžiu; pagrindinių bažnytinių bendruomenių susirinkimus, jeigu jie atitinka Apaštalinės adhortacijos Evangelii nuntiandi⁹¹ nurodytus kriterijus. Paminėkime dar jaunimo grupes, kurios įvairiuose regionuose, skirtingais pavadinimais ir skirtingomis formomis, tačiau vedamos to paties tikslo - supažindinti su Jėzumi Kristumi ir gyventi Evangelija - plinta ir klesti kaip Bažnyčiai daug žadantis pavasaris: tai Katalikų akcijos, Karito grupės, maldos bendruomenės, krikščioniškos meditacijos grupės ir t.t. Tos grupės teikia daug vilčių rytojaus Bažnyčiai. Tačiau jose dalyvaujančius jaunuolius, jų atsakinguosius, jų sielovadai pasišventusius kunigus Jėzaus vardu prašau: jokiu būdu neleiskite, kad tos grupės, kurios sudaro ypatingas progas susitikti, kuriose taip gražiai ugdoma jaunimo draugystė ir solidarumas, džiaugsmas ir entuziazmas, faktų ir dalykų svarstymo vertybės, pristigtų rimto krikščioniškosios doktrinos nagrinėjimo. Tada joms grėstų pavojus - kuris, deja, per dažnai pasitaiko - nuvilti jų šalininkus ir pačią Bažnyčią.

Katechetinė veikla, kuri įmanoma tose vietose ir daugelyje kitų, turi juo daugiau galimybės būti priimta ir duoti vaisių, juo geriau išsaugo savo prigimtį. Jeigu ji ten vyksta tinkamai, gali išnaudoti anas skirtingas, tačiau viena kitą papildančias katechetines galimybes ir išplėtoti visą savo pagrindinių siekimų trilypę - žodžio, atminties ir liudijimo - doktrinos, liturgijos šventimo ir gyvenimo įsipareigojimo - dimensiją, kurią ypač pabrėžė Sinodo kreipimasis į Dievo Tautą⁹².