Abejingame pasaulyje

57. Prieš keletą metų buvo daug kalbėta apie sekuliarizuotą pasaulį, pokrikščionišką erą. Mada praeina... o tai, kas gilu ir tikra, išlieka. Nūdienos krikščionys turi būti parengti gyventi pasaulyje, kuris nepažįsta Dievo arba, susidūręs su religiniais klausimais, užuot pradėjęs reiklų ir brolišką, visiems patrauklų dialogą, per dažnai nuslysta į niveliuojantį abejingumą, jeigu ir nerodo paniekinamo "nepasitikėjimo", didžiuodamasis savo pažanga mokslinių "aiškinimų" srityje. Norėdami šiame pasaulyje tvirtai "išsilaikyti", su visais vesti "išganymo dialogą"¹⁰¹, tokį, kad kiekvienas jaustų pagarbą savo tikrajam esminiam - Dievo ieškotojo orumui, esame reikalingi katechezės, kuri mūsų bendruomenės jaunimą ir suaugusiuosius mokytų būti šviesiais ir konsekventiškais tikinčiaisiais, pratintų giedrai patvirtinti savo krikščioniškąjį ir katalikiškąjį tapatumą; "regėti Neregimąjį"¹⁰² ir taip priglusti prie vienintelio Dievo, kad galėtų Jį liudyti materialistinėje, Jį neigiančioje civilizacijoje.