Mokykloje

69. Šalia šeimos ir drauge su ja katechezei dėmesio vertas galimybes sudaro mokykla. Kraštuose, - tų kraštų, deja, vis mažėja, - kur mokyklose tikėjimo mokyti galima, Bažnyčios pareiga šį darbą atlikti kiek tik įmanoma geriau. Pirmiausia tai galioja katalikiškai mokyklai: ar ji būtų verta šio vardo, jei, esant joje labai aukštam pasaulietiškų dalykų mokymo lygiui, būtų galima jai prikišti aplaidumą arba nukrypimus mokant religinių dalykų? Taip pat tegu nebūna sakoma, kad jų mokoma numanomai arba netiesiogiai! Katalikiškos mokyklos pobūdis ir tikroji prasmė, dėl kurių katalikai tėvai turėtų jai teikti pirmenybę, kaip tik ir yra tai, kad su mokinių auklėjimu susietas ir religijos mokymas. Nors katalikiškos institucijos privalo gerbti sąžinės laisvę, būtent - nedaryti jokio fizinio ar moralinio spaudimo iš išorės, verčiant paauglius praktikuoti religiją, tačiau jų svarbi pareiga - skiepyti jiems religinį ugdymą, pritaikytą dažnai labai įvairioms mokinių situacijoms, ir padėti suprasti, kad Dievo raginimas tarnauti jam dvasia ir tiesa vykdant Dievo įsakymus ir Bažnyčios nurodymus žmogaus nevaržo, bet jo sąžinę įpareigoja.

Tačiau turiu minty ir nekonfesinę, valstybinę mokyklą. Karštai trokštu, kad, atsižvelgiant į labai aiškias žmogaus bei šeimų teises ir gerbiant visų religinę laisvę, katalikai mokiniai galėtų tobulinti savo dvasinį ugdymą prisidedant religiniam Bažnyčios mokymui, kuris, pagal atskirų šalių padėtį, galėtų būti atliekamas arba pačios mokyklos ar mokykloje, arba suderinus pamokų planą su valstybine valdžia, jei katechizuojama tik parapijoje arba kitame sielovados centre. Iš tikro net ten, kur esama objektyvių sunkumų, pavyzdžiui, kai mokiniai išpažįsta įvairias religijas, reikia pamokų tvarkaraščius sudaryti taip, kad katalikai galėtų gilinti savo tikėjimą ir religinę patirtį kvalifikuotų auklėtojų, kunigų ar pasauliečių vadovaujami.

Žinoma, yra daug gyvybinių elementų, kurie ir šalia mokyklos daro įtaką jaunimo mąstysenai: tai laisvalaikis, socialinė aplinka ar darbo vieta. Tačiau tiems, kurie mokosi, didžiausią reikšmę turi mokykla. Su kultūrinėmis ir moralinėmis vertybėmis jie susipažįsta pagal mokyklos dvasią, ir juos veikia daugybė mokykloje įdiegtų idėjų. Katechezei svarbu atsižvelgti į tą mokyklos poveikį ir įtraukti kitus mokymo ir auklėjimo elementus, kad Evangelija pasiektų mokinių mąstyseną jų ugdymo sferoje ir jų kultūra harmoningai vystytųsi tikėjimo nušviesta. Taigi norėčiau padrąsinti kunigus, vienuolius, vienuoles ir pasauliečius, kurie stengiasi paremti savo mokinių tikėjimą. Drauge man tai gera proga sustiprinti savo įsitikinimą, kad pagarba jaunųjų katalikų tikėjimui ir noras palengvinti tą tikėjimą ugdyti, jį įšaknydinti ir sutvirtinti, laisvai išpažinti bei praktikuoti, tikrai daro garbę kiekvienai valdžiai, nors ir kokia būtų ją grindžianti sistema ar jai vadovaujanti ideologija.