Katechezė plačiąja prasme būtina tikėjimui stiprinti ir brandinti

25. Taigi katechezės dėka evangelinė kerigma - pirmasis šiltas Dievo žodžio skelbimas, vieną dieną labai sujaudinęs žmogų ir paskatinęs tikėjimu atsiduoti Jėzui Kristui - pamažėle gilėja, atskleidžiant numanomas jos išvadas, aiškinant ją pokalbiais, kurie turi veikti ir protą, nukreipiant ją į krikščioniškąją praktiką Bažnyčioje ir pasaulyje. Visa tai nėra mažiau evangeliška už kerigmą, nors kai kam atrodo, kad katechezė priverstinai racionalizuoja, išsekina ir pagaliau sunaikina kerigmos gyvumą, spontaniškumą, virpėjimą. Tiesos, į kurias katechezė gilinasi, yra tos pačios, kurios sujaudino žmogaus širdį, pirmąkart jas išgirdus. Geresnis tų tiesų pažinimas, jų nenusilpnindamas ir nenuskurdindamas, turi jas padaryti labiau provokuojančias ir gyvenimui lemtingas.

Katechezės, kuri bus išdėstyta, koncepcijoje išlieka visas pastoracinis krūvis, kurį Sinodas norėjo išsaugoti. Ši plačioji katechezės prasmė neprieštarauja siaurajai prasmei, bet ją pranoksta ir apima tokią, kokia seniau buvo didaktiškai dėstoma: kaip paprastas tikėjimą išreiškiančių formulių mokymas.

Taigi katechezė būtina tiek krikščionių tikėjimui brandinti, tiek jam liudyti pasaulyje: ji turi krikščionis ugdyti, "kol visi kaip vienas tikėdami ir pažindami Dievo Sūnų taps tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką"⁵⁵; kad jie būtų pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam, klausiančiam apie juose gyvenančią viltį⁵⁶.