Chapter,Paragraph

501 VII,77     |              reikalauja pareiga skelbti ir liudyti Evangeliją. ~  ~
502 VII,78     |                  kuri daro laisvus[126] ir kuri vienintelė teikia širdies
503 VII,78     |            Tiesa apie Dievą, apie žmogų ir jo slėpiningą paskirtį,
504 VII,78     |                jos ieškome Dievo žodyje ir, kartojame, esame ne jos
505 VII,78     |                  juolab kai jo gilinama ir perduodama tiesa yra apreikštoji
506 VII,78     |             tiesa yra apreikštoji tiesa ir dėl to pirmapradės tiesos,
507 VII,78     |           kitiems. Jis niekada neišduos ir nenuslėps tos tiesos, norėdamas
508 VII,78     |             verčia tiesą sergėti, ginti ir skelbti nepaisant jokių
509 VII,78     |                 aukų. Kiek daug iškilių ir šventų ganytojų paliko mums
510 VII,78     |            būsime tiesos budrūs gynėjai ir atsidavę skelbėjai. ~Mokytojai,
511 VII,78     |                 yra Dievo tiesa. ~Tėvai ir auklėtojai! Jūsų užduotis,
512 VII,78     |               tiesą, įskaitant religinę ir dvasinę tiesą. ~  ~
513 VII,79     |               tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote
514 VII,79     |          mokytojo meilę; tai tėvo meilė ir, negana to, motinos meilė[128].
515 VII,79     |            Kristaus skelbimui be išlygų ir nesidairant atgal. Pateiksime
516 VII,79     |             evangelizuojamojo religinei ir dvasinei padėčiai. Pagarba
517 VII,79     |        tikintiesiems gali tapti sąmyšio ir papiktinimo šaltiniu, tartum
518 VII,79     |                krikščionims ne abejones ir netikrybes, kylančias iš
519 VII,80     |             įkvepia didžiausių skelbėjų ir evangelizuotojų, paaukojusių
520 VII,80     |             kliūčių. ~Tokių kliūčių yra ir šiandien, tačiau pasitenkinsime
521 VII,80     |        nuovargiu, nusivylimu, sąstingiu ir abejingumu, tačiau pirmiausia
522 VII,80     |             tačiau pirmiausia džiaugsmo ir vilties stoka. Raginame
523 VII,80     |             sakant: primesti tiesą, kad ir Evangelijos, primesti kelią,
524 VII,80     |        Evangelijos, primesti kelią, kad ir į išganymą, yra ne kas kita,
525 VII,80     |           religijos laisvės pažeidimas. Ir apskritai priduriama: kam
526 VII,80     |                 paslaptis, kad pasaulis ir istorija yra kupini „Žodžio
527 VII,80     |               Kristuje visiškai aiškiai ir be išlygų gerbiant laisvus
528 VII,80     |          Viešpaties gailestingumą[132]? Ir kodėl tiktai melas ir klaida,
529 VII,80     |                   Ir kodėl tiktai melas ir klaida, pažeminimas ir pornografija
530 VII,80     |            melas ir klaida, pažeminimas ir pornografija gali turėti
531 VII,80     |               turėti teisę būti siūlomi ir dažnai, deja, peršami žiniasklaidos
532 VII,80     |            leidėjams, bijant geriesiems ir įžūliai elgiantis blogiesiems?
533 VII,80     |                Pagarbiai siūlyti Kristų ir jo Karalystę yra daugiau
534 VII,80     |           vienam žinomais keliais[133]. Ir vis dėlto jo Sūnus atėjo
535 VII,80     |               įprastus išganymo kelius. Ir jis įpareigojo mus jo galia
536 VII,80     |              jei kiekvienas krikščionis ir kiekvienas skelbėjas maldoje
537 VII,80     |               žmonės gali būti išganyti ir kitaip, net mums neskelbiant
538 VII,80     |          priklauso, ar ji išaugs į medį ir atneš daug vaisių. ~Tad
539 VII,80     |                dvasią. Išsaugokime žavų ir malonų evangelizavimo džiaugsmą,
540 VII,80     |              Jonui Krikštytojui, Petrui ir Pauliui, kitiems apaštalams
541 VII,80     |             Pauliui, kitiems apaštalams ir daugybei nepakartojamų evangelizuotojų
542 VII,80     |           vidinį pakilimą, kurio niekas ir niekada negalėtų nuslopinti.
543 VII,80     |            Gerąją Naujieną ne iš liūdnų ir netekusių drąsos, nekantrių
544 VII,80     |             netekusių drąsos, nekantrių ir gniaužiamų baimės skelbėjų,
545 VII,80     |             persiėmė Kristaus džiaugsmu ir yra pasirengę paaukoti savo
546 VII,80     |                Karalystė būtų skelbiama ir Bažnyčia įdiegta pasaulio
547 Pab,81     |              toks, mieli Broliai, Sūnūs ir Dukterys, mūsų prašymas,
548 Pab,81     |         kylantis iš mūsų širdies gelmių ir atkartojantis mūsų brolių,
549 Pab,81     |                mūsų brolių, krikščionių ir nekrikščionių, laukiančių
550 Pab,81     |              Išganymo žodžio, rūpesčius ir prašymus. ~Tegu Šventųjų
551 Pab,81     |        vietinėse Bažnyčiose bei Romoje, ir po Jubiliejaus lygiai taip
552 Pab,81     |                skirtoje naujojo amžiaus ir trečiojo krikščionybės tūkstantmečio
553 Pab,81     |        išvakares ženklinantiems metams. Ir tegul evangelizacija bus
554 Pab,82     |                Mergelės Marijos rankoms ir širdžiai būtent jai skirtą
555 Pab,82     |              evangelizaciją įgyvendinti ir užbaigti, ypač šiais sunkiais,
556 Pab,82     |           širdyje jus, kurie <…> ginant ir stiprinant Evangeliją, visi