Chapter,Paragraph

 1 Intro,1|      pontifikato įsipareigojimas, mums atrodo dar kilnesnė ir reikalingesnė,
 2 Intro,3| galiojantį atsakymą į Susirinkimo mums iškeltus reikalavimus, besąlygiškai
 3 Intro,5|       pareigas. ~Toks paraginimas mums atrodo labai svarbus, nes
 4 III,28 |            skelbimą; Dievo meilės mums ir mūsų meilės Dievui skelbimą;
 5 IV,40  |     atrasti bei pritaikyti. ~Ypač mums, Bažnyčios ganytojams, patikėta
 6 IV,44  |       tiesos, kurią Dievas norėjo mums perduoti ir Bažnyčia stengėsi
 7  V,55  |           ateistiniu sekuliarizmu mums kasdien įvairiausiomis formomis
 8 VI,62  |          Bažnyčios aspektams leis mums suvokti santykio tarp visuotinės
 9 VI,65  |          Mes taip pat akcentavome mums tenkančią didelę atsakomybę,
10 VI,66  |        visa Bažnyčia, tačiau joje mums reikia atlikti įvairias
11 VII,77 |   Dvasinis Viešpaties testamentas mums sako, jog jo sekėjų vienybė
12 VII,77 |           tikėjimo paveldą, kuris mums yra bendras. Tokiu būdu
13 VII,78 |              Tiesos tarnai ~78.   Mums patikėtoji Evangelija taip
14 VII,78 |         ir šventų ganytojų paliko mums daugeliu atveju net herojiškų
15 VII,79 |       žodžius, kurie yra programa mums visiems: „Taip jus mylėdami,
16 VII,79 |           savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs”[127]. Kokia
17 VII,80 |     žodžiu bei gyvenimu apreikštų mums įprastus išganymo kelius.
18 VII,80 |           išganyti ir kitaip, net mums neskelbiant jiems Evangelijos;
19 VII,80 |        sėti su ašaromis. Tegu tai mums reiškia – kaip Jonui Krikštytojui,