Chapter,Paragraph

 1 Intro,3|     žmogiškajam solidarumui”[7]. Mes taip pat pridūrėme, jog,
 2 III,26 |    tolima galia; jis yra Tėvas: „Mes vadinamės Dievo vaikai –
 3 III,26 |      vaikai – ir esame!”[56] Tad mes vienas kitam esame broliai
 4 III,31 |    autentiškos žmogaus pažangos? Mes pasirūpinome tai pabrėžti
 5 IV,48  | dievobaimingumą. Dėl šių aspektų mes jį noriau vadiname „liaudies
 6  V,50  |         ir jo Evangeliją. Tačiau mes esame tikri, jog, nepaisant
 7 VI,65  | dinamiško principo vaidmenį[93]. Mes taip pat akcentavome mums
 8 VI,68  |      sakramentų teikėjai. ~Taigi mes, ganytojai, kviečiami geriau
 9 VI,68  |      prieštaros: kaip ganytojai, mes esame – nepaisant mūsų nepakankamumo –
10 VI,72  |   Bažnyčia daug iš jų tikisi, ir mes patys esame dažnai parodę
11 VI,73  |        skelbėjai ir katechetai? ~Mes labai trokštame, kad kiekvienoje
12 VII,75 |        ganytojai ir teologai – o mes pridurtume, ir visi per
13 VII,78 |        štai ko žmonės ieško, kai mes skelbiame jiems Gerąją Naujieną.
14 VII,78 |        Tiesos Dievas tikisi, kad mes būsime tiesos budrūs gynėjai
15 VII,80 |         Evangelijos; tačiau kaip mes galime pasiekti išganymą,