Chapter,Paragraph
1 Intro,2| įvykių proga ~2. Būtent tai norėtume padaryti baigiantis
2 Intro,2| Dievu”[5], šauklės tarnybą. ~Tai norėtume padaryti Vatikano
3 Intro,2| dešimtųjų metinių proga. ~Tai norėtume padaryti praėjus
4 Intro,4| Kas mūsų dienomis atsitiko tai slėpiningai Gerosios Naujienos
5 Intro,5| sąžiningai ir drąsiai į tai atsakyti ir atitinkamai
6 Intro,5| nėra pasirinkimo dalykas. Tai pareiga, pavesta jai Viešpaties
7 I,8 | palyginti su ja, viskas tampa „tai”, kas bus „pridėta”[16].
8 I,9 | ir jam priklausyti. Visa tai prasideda Kristaus gyvenimo
9 I,9 | bei Prisikėlimą. Tačiau tai reikia toliau kantriai tęsti
10 I,10 | Evangelija vadina metanoia; tai radikalus atsivertimas,
11 I,14 | pašaukimas ~14. Bažnyčia tai žino. Ji gyvai suvokia,
12 I,14 | Kai aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis,
13 I,14 | neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir
14 I,14 | esminė Bažnyčios misija”[36]. Tai užduotis ir misija, kurios
15 I,14 | egzistuoja, kad evangelizuotų, tai yra skelbtų ir mokytų, būtų
16 I,15 | poreikį būti evangelizuojamai. Tai priminė Vatikano II Susirinkimas[42],
17 I,15 | išganymo kelias – visa tai buvo patikėta Bažnyčiai.
18 I,15 | buvo patikėta Bažnyčiai. Tai Evangelijos, taigi evangelizacijos,
19 I,16 | Tikrai naudinga priminti tai šiomis dienomis, kai mūsų
20 II,18 | vidinis perkeitimas. Norint tai išreikšti keliais žodžiais,
21 II,20 | Kultūrų evangelizacija ~20. Tai galbūt galima išreikšti
22 II,21 | būti skelbiama liudijant. Tai vyksta, pavyzdžiui, kai
23 II,21 | Gerosios Naujienos skelbimas. Tai pradinė evangelizacijos
24 II,21 | nekrikščionių: nesvarbu ar tai būtų žmonės, kuriems Kristus
25 II,22 | paaiškintas, pagrįstas – Petras tai vadina įtikinamu atsakymu „
26 II,22 | jos sinonimu; tuo tarpu tai tėra tik vienas iš jos aspektų. ~ ~
27 II,23 | naujo gyvenimo ženklas; tai Bažnyčia, regimasis išganymo
28 II,24 | ima evangelizuoti kitus. Tai tiesos kriterijus, evangelizacijos
29 II,24 | Karalystei, netapdamas tuo, kuris tai liudija ir skelbia. ~Baigdami
30 II,24 | skelbimas ir kas šiandien už tai atsakingas. ~ ~ ~
31 III,26 | slapto širdies balso. Tačiau tai tikra evangelizacija tuo
32 III,27 | prisikėlusiame Dievo Sūnuje[57]. Tai nėra šiapusinis išganymas,
33 III,27 | reikalais bei grumtynėmis; tai išganymas, peržengiantis
34 III,27 | vieninteliu dieviškuoju Absoliutu; tai transcendentinis ir eschatologinis
35 III,28 | iškraipymu; priešingai, tai reiškia atlikti ją iki galo.
36 III,30 | pabrėždami pastoraciją, apie tai kalbėjo daugelis vyskupų
37 III,30 | jis apimtų visus aspektus. Tai nėra svetima evangelizacijai. ~ ~
38 III,31 | tiesų yra artimų sąsajų. Tai antropologinio lygmens sąsajos,
39 III,31 | visuomeninių bei ūkinių problemų. Tai teologinio lygmens sąsajos,
40 III,31 | reikia atkurti, situacijas. Tai pagaliau akivaizdžiai biblinio –
41 III,31 | akivaizdžiai biblinio – tai yra meilės – lygmens sąsajos;
42 III,31 | pažangos? Mes pasirūpinome tai pabrėžti primindami, jog
43 III,31 | vystymusi ir taika pasaulyje. Tai reikštų užmiršti Evangelijos
44 III,37 | įtikinti, jis išlaisvino. Tai jau esame aiškiai pareiškę
45 III,37 | nepasitikėti smurtu ir revoliucija: tai priešinga krikščioniškajai
46 III,37 | suderinamas su Evangelijos dvasia, tai yra nėra krikščioniškas,
47 III,38 | įsipareigojimo formomis. Tai turėtų ženklinti įsipareigojusio
48 III,38 | kurį ji pati skelbia. ~Apie tai, ką čia priminėme, ne kartą
49 IV,41 | o jei klauso mokytojų, tai dėl to, kad jie yra liudytojai”[67].
50 IV,41 | jie yra liudytojai”[67]. Tai aiškiai išreiškė šv. Paulius,
51 IV,41 | Bažnyčios elgsena bei gyvenimu, tai yra gyvu ištikimybės Viešpačiui
52 IV,42 | aiškiai bodisi klausymu ir, tai dar blogiau, yra tapęs nejautrus
53 IV,42 | bet vaizdo civilizacijoje. Tai turėtų mus neabejotinai
54 IV,42 | rimtų pastangų. Galime už tai tiktai pagirti bei padrąsinti
55 IV,44 | bažnyčioje, mokykloje, kur tai įmanoma, ir bet kuriuo atveju
56 IV,48 | Liaudies pamaldumas ~48. Tai evangelizacijos aspektas,
57 IV,48 | nejautrūs. Norėtume aptarti tai, kas šiandien dažnai vadinama
58 IV,48 | vadiname „liaudies pamaldumu”, tai yra liaudies religija, o
59 V,50 | žemės pakraščių! Ji padarė tai dar kartą per praėjusį Sinodą
60 V,50 | Keletas pavyzdžių padės tai suprasti. ~ ~
61 V,53 | džiaugsmu konstatuokime tai šiuo laiku, kai netrūksta
62 V,53 | jau praeitis. Sinodas į tai atsakė, jog misijinis skelbimas
63 V,54 | išbandymų bei pavojų; negana to, tai tikėjimas, kuris yra apgultas
64 V,55 | iššūkiu. ~Pirmoji sritis yra tai, ką galima pavadinti netikėjimo
65 V,55 | atrodo amžiams paniręs į tai, ką vienas mūsų laikų autorius
66 V,55 | visokiausia diskriminacija; tai nežmoniškos šio „humanizmo”
67 V,55 | Kita vertus, neįmanoma – ir tai paradoksalu – nuneigti,
68 V,56 | negyvena. Nepraktikuojantieji – tai labai senas reiškinys Bažnyčios
69 V,56 | reiškinys Bažnyčios istorijoje; tai natūralaus silpnumo, gilaus
70 V,56 | praradimu. Kita priežastis – tai, kad krikščionys šiandien
71 V,57 | negana to, kurie turi teisę į tai; juk Dievas „trokšta, kad
72 V,58 | bendruomenės gyvenimas. Visa tai pasakytina apie nedideles
73 V,58 | visuotine Bažnyčia, per tai išvengdamos labai realaus
74 VI,59 | išganymo Evangeliją, daro tai Kristaus Išganytojo priesaku,
75 VI,60 | bažnytinė veikla ~60. Tai, kad Bažnyčiai yra patikėta
76 VI,60 | individuali ir izoliuota veikla; tai iš pagrindų bažnytinė veikla.
77 VI,60 | neregimais saitais bei šaknimis. Tai reiškia, jog jis tai daro
78 VI,60 | šaknimis. Tai reiškia, jog jis tai daro ne remdamasis kokia
79 VI,60 | Bažnyčios vardu, kuri pati tai daro Viešpaties pavedimu,
80 VI,60 | daro Viešpaties pavedimu, tai nė vienas evangelizuotojas
81 VI,60 | pažiūras; priešingai, jis daro tai bendrystėje su Bažnyčia
82 VI,60 | Bažnyčia yra evangelizacinė. Tai reiškia, jog visame pasaulyje
83 VI,63 | praturtinti Bažnyčią. Todėl tai daryti būtina ir neatidėliotina.
84 VI,63 | būtina ir neatidėliotina. Tai atliepia giliausius tautų
85 VI,64 | bus tikra evangelizuotoja, tai yra pajėgi semti iš visuotinio
86 VI,65 | vienybės tarp Bažnyčių ir per tai vienos Bažnyčios visuotinumo
87 VI,66 | norėtume atkreipti dėmesį į tai, kaip pabrėžtinai Viešpats
88 VI,67 | Vatikano II Susirinkimas norėjo tai patvirtinti pareikšdamas,
89 VI,68 | įsisąmoninti šią pareigą. Tai, kas daro mūsų kunigiškąją
90 VI,68 | susibūrusią bendruomenę. Visa tai darydami savo ribotomis
91 VI,68 | atliekame evangelizacijos darbą. Tai pasakytina apie mus, visuotinės
92 VI,70 | bažnytinę bendruomenę – tai ypatinga ganytojų užduotis, –
93 VI,70 | evangelizacinės veiklos sritis – tai platus bei sudėtingas politikos,
94 VI,70 | karalystės statydinimui ir per tai išganymui Jėzuje Kristuje. ~ ~
95 VI,71 | Vatikano II Susirinkimas[106]. Tai reiškia, jog kiekvienoje
96 VI,73 | menas kalbėti. Kaip galėtų tai ignoruoti skelbėjai ir katechetai? ~
97 VII,75 | gyvenime tenka iškili vieta, tai būtent Bažnyčios misija
98 VII,76 | skelbiate? ar gyvenate pagal tai, ką skelbiate? ar tikrai
99 VII,76 | skelbiate? ar tikrai skelbiate tai, pagal ką gyvenate? Liudijimas
100 VII,77 | visaip susiskaldę. Argi tai nėra viena didžiausių šiandienės
101 VII,77 | abipusiai pasmerkimai, ir tai dėl to, kad skiriasi jų
102 VII,77 | jis siųstas Tėvo; taigi tai – krikščionių ir paties
103 VII,77 | teikiamu vienybės liudijimu. Tai atsakomybės, bet ir paguodos
104 VII,79 | didesnė už mokytojo meilę; tai tėvo meilė ir, negana to,
105 VII,79 | nepakankamo išsilavinimo, bet tai, kas nepajudinamai tikra,
106 VII,79 | krikščioniškajam gyvenimui; jie turi į tai teisę kaip Dievo vaikai,
107 VII,80 | netinkamą įkalbinėjimą”[131]; tai būtų ne kėsinimasis į religijos
108 VII,80 | priešingai, pagarbos išraiška tai laisvei, kuriai siūloma
109 VII,80 | negu evangelizuotojo teisė; tai jo pareiga. O jo broliai
110 VII,80 | baimės, gėdos – šv. Paulius tai vadina Evangelijos gėdijimusi[134] –
111 VII,80 | idėjų jos neskelbiame? Juk tai reiškia išduoti kvietimą
112 VII,80 | turime sėti su ašaromis. Tegu tai mums reiškia – kaip Jonui
113 VII,80 | negalėtų nuslopinti. Tegu tai būna didysis mūsų pašvęstojo
|