Chapter,Paragraph
1 Intro,2 | Šventiesiems metams, per kuriuos Bažnyčia, „visomis jėgomis besistengianti
2 Intro,2 | siekį padaryti XX amžiaus Bažnyčią tinkamesnę skelbti Evangeliją
3 Intro,3 | į tikėjimo paveldą, kurį Bažnyčia privalo išsaugoti nepriekaištingai
4 Intro,4 | galimą suformuluoti taip: ar Bažnyčia po Susirinkimo ir dėka Susirinkimo,
5 Intro,5 | tokiam pat apmąstymui visą į Bažnyčią surinktą Dievo tautą ir
6 I,14 | Bažnyčios pašaukimas ~14. Bažnyčia tai žino. Ji gyvai suvokia,
7 I,15 | jos giliausios esmės: ~– Bažnyčia atsirado iš Jėzaus ir Dvylikos
8 I,15 | Taigi gimusi iš siuntimo Bažnyčia savo ruožtu yra siųsta Kristaus.
9 I,15 | pas Tėvą, pasaulyje lieka Bažnyčia. Ji lieka kaip Jėzaus išėjimo
10 I,15(39) | Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 8: AAS 57 (
11 I,15 | evangelizuoti gauna visa Bažnyčia, ir visumai svarbus kiekvieno
12 I,15 | individualaus nario darbas. ~– Bažnyčia, evangelizacijos vykdytoja,
13 I,15 | reikalingus Evangelijai skelbti, Bažnyčia turėtų jausti nuolatinį
14 I,15 | atsinaujindama, temos. ~– Bažnyčia yra Gerosios Naujienos,
15 I,15 | evangelizacijos, turinys, kurį Bažnyčia sergsti kaip gyvą ir brangų
16 I,15 | siųsta ir evangelizuota, Bažnyčia savo ruožtu siunčia Evangelijos
17 I,15 | su ja kaip nori, nėra nei Bažnyčia, nei jie patys; jie yra
18 I,16 | Bažnyčia neatskiriama nuo Kristaus ~
19 I,16 | žodžiai: „Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save”[45]? ~ ~ ~
20 II,18 | matyt, bus pasakyti, jog Bažnyčia evangelizuoja tada, kai
21 II,22 | evangelizuoti nuolatos apimta Bažnyčia turėdavo tiktai vieną rūpestį:
22 II,23 | naujo gyvenimo ženklas; tai Bažnyčia, regimasis išganymo sakramentas[53].
23 II,23(53) | Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 1, 9, 48:
24 II,23(53) | Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
25 III,28 | kuris yra Jėzaus Kristaus Bažnyčia, skelbimą. Ši bendrystė
26 III,28 | taip pat norima įdiegti Bažnyčią, negalinčią egzistuoti be
27 III,28(58)| Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 48–51: AAS
28 III,29(60)| Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
29 III,31 | Jėzus Kristus ir kurio moko Bažnyčia. ~ ~
30 III,32 | klausimams, norėdami pastūmėti Bažnyčią imtis išlaisvinimo pastangų,
31 III,32 | Tačiau jeigu taip būtų, Bažnyčia prarastų savo pamatinę reikšmę.
32 III,34 | Dėl šios priežasties Bažnyčia, skelbdama išlaisvinimą
33 III,35 | Žmogaus išlaisvinimą Bažnyčia artimai sieja su išganymu
34 III,35 | įgyvendinimo. ~Negana to, Bažnyčia tvirtai įsitikinusi, kad
35 III,36 | Atsivertimo būtinybė ~36. Bažnyčia mano, jog neabejotinai svarbu
36 III,37 | Smurto atmetimas ~37. Bažnyčia negali pritarti smurtui,
37 III,38 | norėtume pasidžiaugti, kad Bažnyčia vis gyviau suvokia griežtai
38 III,38 | tarnavimu politinei sistemai. Bažnyčia visada stengiasi įtraukti
39 IV,43 | Tikintieji, susirinkę kaip Velykų Bažnyčia, švęsdami tarp jų esančio
40 IV,44 | norėjo mums perduoti ir Bažnyčia stengėsi kuo įvairialypiškiau
41 IV,45 | Naujiena pasiekia milijonus. Bažnyčia jaustųsi kalta Viešpačiui,
42 IV,48 | religingumu. ~Tiek srityse, kur Bažnyčia yra įleidusi šaknis jau
43 V,50 | Nepaisydama tokio priešiškumo, Bažnyčia nuolat atnaujina savo giliausiąjį
44 V,51 | pamatinė programa, kurios Bažnyčia ėmėsi kaip gautos iš savo
45 V,53 | nekrikščioniškąsias religijas. Bažnyčia gerbia ir vertina nekrikščioniškąsias
46 V,53(74) | Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 17: AAS 57 (
47 V,53 | nekrikščionims. Priešingai, Bažnyčia mano, jog visa ši daugybė
48 V,53(75) | Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 16: AAS 57 (
49 V,53 | vertintinų apraiškų akivaizdoje Bažnyčia remiasi tuo, kad Jėzaus
50 V,53 | gyvu buvimu, jo veikimu. Bažnyčia taip leidžia jam susitikti
51 V,53 | dangų. ~Dėl šios priežasties Bažnyčia palaiko savo misijinį polėkį
52 V,53 | skelbimas niekada nesiliaus ir Bažnyčia visada stengsis vykdyti
53 V,54 | tikėjimui ~54. Vis dėlto Bažnyčia nesijaučia atleista nuo
54 V,55(78) | Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
55 V,56 | senose ir jaunose Bažnyčiose. Bažnyčia, vykdydama evangelizaciją,
56 V,57 | ir Dvylika Sekminių rytą, Bažnyčia irgi priešais save mato
57 V,57 | išrinktųjų grupei, bet visiems, Bažnyčia užsikrečia Kristaus nerimu
58 V,57 | man minios”[80]. Tačiau Bažnyčia taip pat žino, jog, norėdama
59 V,58 | kritika; greitos pasmerkti Bažnyčią kaip „insitucinę”, tokios
60 V,58 | radikaliai nusistačiusios prieš Bažnyčią. Pasukus tokia kryptimi,
61 V,58 | tvirtai susijusios su vietine Bažnyčia, kuriai priklauso, ir visuotine
62 V,58 | priklauso, ir visuotine Bažnyčia, per tai išvengdamos labai
63 V,58 | vienintele autentiška Kristaus Bažnyčia ir galiausiai smerkti kitas
64 V,58 | tačiau, suvokdamos, jog Bažnyčia yra daug platesnė ir įvairialypiškesnė,
65 V,58 | įvairialypiškesnė, pripažins, kad Bažnyčia tikrove tampa ir kitaip,
66 VI,59 | Bažnyčia savo visuma – misijinė ~
67 VI,59 | dokumente sakoma: „Visa Bažnyčia yra misijinė, ir evangelizavimo
68 VI,59(82) | Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 5: AAS 57 (
69 VI,59 | ir evangelizacijos ryšį. Bažnyčia, skelbdama Dievo karalystę
70 VI,60 | tikrai susijusi su visa Bažnyčia instituciniais ryšiais,
71 VI,60 | daro tai bendrystėje su Bažnyčia ir jos ganytojais. ~Esame
72 VI,60 | Esame pastebėję, kad visa Bažnyčia yra evangelizacinė. Tai
73 VI,60 | dalyje, kurioje ji yra, Bažnyčia jaučiasi atsakinga už Evangelijos
74 VI,61 | reikšdavo savo gilų tikėjimą Bažnyčia, apibūdindami ją kaip išsiplėtusią
75 VI,61 | vienintelis ganytojas[91]. Bažnyčia neturi jokių sienų ir ribų,
76 VI,62 | Tačiau šią visuotinę Bažnyčią konkrečiai įkūnija dalinės
77 VI,62 | federacijos. Viešpaties sumanymu Bažnyčia yra visuotinė pašaukimu
78 VI,62 | apraiškas. ~Tad kiekviena dalinė Bažnyčia, savo noru atsiskyrusi nuo
79 VI,62 | požiūriu. Tačiau, kita vertus, Bažnyčia toto orbe diffusa virstų
80 VI,63 | visuotinumo. Iš tiesų tiktai Bažnyčia, įsisąmoninusi savo visuotinumą
81 VI,63 | Bažnyčias, galima praturtinti Bažnyčią. Todėl tai daryti būtina
82 VI,64 | tenkintis visuotinumo netekusia Bažnyčia, regionine Bažnyčia be horizonto. ~
83 VI,64 | netekusia Bažnyčia, regionine Bažnyčia be horizonto. ~Istorija
84 VI,64 | prarasti laisvę, nes dalinė Bažnyčia, atsiskyrusi nuo centro
85 VI,64 | valioje. ~Juo labiau dalinė Bažnyčia tvirtais bendrystės ryšiais
86 VI,64 | ryšiais susijusi su visuotine Bažnyčia – meile ir ištikimybe, atvirumu
87 VI,64 | troškimu, – juo labiau tokia Bažnyčia bus pajėgi paversti tikėjimo
88 VI,66 | evangelizuoti pašaukta visa Bažnyčia, tačiau joje mums reikia
89 VI,67 | tarnyboje[99]. Būtent dėl to ir Bažnyčia savo balsu liudija jį esant „
90 VI,67(102)| Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 22: AAS 57 (
91 VI,68(103)| Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 10, 37: AAS
92 VI,69 | Jie konkrečiai įkūnija Bažnyčią, trokštančią iki galo atsiduoti
93 VI,69 | sveikatai ir net gyvybei. Bažnyčia jiems iš tiesų daug skolinga. ~ ~
94 VI,71 | aspektų. Be to, šeima, kaip Bažnyčia, turėtų būti vieta, kur
95 VI,71(106)| Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 11: AAS 57 (
96 VI,72 | tapti jaunimo apaštalais. Bažnyčia daug iš jų tikisi, ir mes
97 VI,73 | šiandien šiuo požiūriu rodo Bažnyčia. Ji atsiveria ne tik naujoms
98 VI,73 | bendruomenės tarnavimui, Bažnyčia tikrai pripažįsta ir su
99 VI,73 | istorijos raidoje sukaupė Bažnyčia, – pavyzdžiui, katecheto,
100 VII,75 | Šventosios Dvasios globojama” Bažnyčia „auga”[117]. Šventoji Dvasia
101 VII,77 | jų požiūriai į Kristų ir Bažnyčią ir, negana to, skiriasi
102 VII,80 | Karalystė būtų skelbiama ir Bažnyčia įdiegta pasaulio širdyje. ~ ~ ~
103 Pab,82 | evangelizacijos žvaigždė! Bažnyčia, būdama klusni Viešpaties
|