Chapter,Paragraph
1 Intro,2 | galiausiai galima sutraukti į vienintelį siekį padaryti
2 Intro,2 | suleidusioje dar gilesnes šaknis į nenykstamą Sekminių slėpinio
3 Intro,3 | liepos 22 d. kreipdamiesi į Šventąją kardinolų kolegiją,
4 Intro,3 | vienintelė gali atsakyti į jo klausimus bei suteikti
5 Intro,3 | pateikti galiojantį atsakymą į Susirinkimo mums iškeltus
6 Intro,3 | besąlygiškai būtina atsižvelgti į tikėjimo paveldą, kurį Bažnyčia
7 Intro,3(7)| PAULIUS VI. Kreipimasis į Kardinolų kolegiją (1973
8 Intro,4 | ir veiksmingai įleisti ją į žmogaus širdį, ar ne? ~ ~
9 Intro,5 | ištikimai, sąžiningai ir drąsiai į tai atsakyti ir atitinkamai
10 Intro,5 | broliams, sūnums ir dukterims į šiuos klausimus atsakyti.
11 Intro,5 | tokiam pat apmąstymui visą į Bažnyčią surinktą Dievo
12 I,6 | Vaikščiojant iš miesto į miestą skelbti didžiausiems –
13 I,6 | savųjų – buvo nukreipti į šią svarbiausią veiklą:
14 I,12 | ir „jo vardu” susiburia į didelę juo tikinčiųjų bendruomenę.
15 I,12 | turėjo mirti, kad „suburtų į vienybę išsklaidytuosius
16 I,13 | Ją priėmę ir jos suburti į išganymo bendruomenę gali
17 I,15 | Naujajame Testamente gilinasi į Bažnyčios ištakas, seka
18 I,15 | gyvenimas, įsiklausymas į Žodį ir apaštalų mokymą,
19 I,15 | kuriais ji buvo atversta į Viešpatį, būti jo iš naujo
20 I,15 | šauklius. Ji įdeda jiems į lūpas Žodį, kuris gelbsti,
21 II,18 | reiškia nešti Gerąją Naujieną į visas žmonijos sritis, jos
22 II,18 | kolektyvinę žmonių sąžinę, veiklą, į kurią jie įsitraukia, jų
23 II,20 | gyvybingai, prasiskverbiant į gelmes bei iki pat šaknų –
24 II,21 | ir savo viltį, nukreiptą į kažką, kas neregima ir ko
25 II,21(51) | Apologeticum, 39: CCL, I, p. 150–153; MINUCIJUS FELIKSAS.
26 II,23 | išraiška yra regimas įstojimas į tikinčiųjų bendruomenę.
27 II,23 | gyvenimas perkeistas, įstoja į bendruomenę, kuri yra perkeitimo,
28 II,23 | sakramentas[53]. Tačiau įstojimas į bažnytinę bendruomenę reiškiamas
29 II,24 | vidinį pritarimą, įstojimą į bendruomenę, ženklų priėmimą,
30 III,26 | daiktams ir pašaukė žmogų į amžinąjį gyvenimą. Galbūt
31 III,29 | tobula, jei neatsižvelgtų į Evangelijos ir žmogaus konkretaus
32 III,31 | leistina nekreipti dėmesio į šiandien tiek daug aptarinėjamas
33 III,33 | susijęs su tam tikru požiūriu į žmogų, su žmogaus samprata,
34 III,34 | teigdama, jog jos indėlis į išlaisvinimą nebūtų visiškas,
35 III,35 | taisyklėms pagrįsti apeliuojama į teologinio pobūdžio duomenis
36 III,37 | nors mirčiai kaip keliui į išlaisvinimą, nes žino,
37 III,37(63)| PAULIUS VI. Kreipimasis į Kolumbijos campesinos (1968
38 III,38 | pastangas dėl išlaisvinimo į visuotinį išganymo planą,
39 III,38 | temai skyrėme kreipimesi į tėvus susirinkimo pabaigoje[65]. ~
40 IV,40 | būdai skiriasi atsižvelgiant į skirtingas laiko, vietos
41 IV,40 | pasitenkinsime atkreipdami dėmesį į kelis būdus, kurie dėl vienos
42 IV,41(67) | PAULIUS VI. Kreipimasis į Consilium de laicis narius (
43 IV,42 | antra, atkreipti dėmesį į skelbimo svarbą bei būtinybę. „
44 IV,42 | būtent išgirstas žodis veda į tikėjimą. ~ ~
45 IV,43 | nepakartojamai įterptas į Eucharistijos šventimą,
46 IV,44 | Nepaliaujamai stengiantis įspausti į atmintį, intelektą ir širdį
47 IV,45 | individo sąžinę, įstrigti į jo širdį, tarsi tas, į kurį
48 IV,45 | įstrigti į jo širdį, tarsi tas, į kurį kreipiamasi, būtų nepakartojamas
49 V,49 | beribį visuotinumą: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite
50 V,49 | srityse. Pauliaus priėmimas į apaštalų būrį ir jo kaip
51 V,51 | tyrinėjimais ir teisėtu kreipimusi į žmogaus širdies jausmus. ~ ~
52 V,53 | skelbimu taip pat kreipiamasi į gausybę žmonių, praktikuojančių
53 V,53(74) | Plg. JUSTINAS. I Apol. 46, 1–4: PG 6; II
54 V,53(74) | ALEKSANDRIETIS. Stromata I, 19, 91, 94: S. Ch. 30,
55 V,53(75) | Praeparatio evangelica I, 1: PG 21, 26–28; plg. VATIKANO
56 V,53 | objektyviai įterpia žmogų į santykį su Dievo planu,
57 V,53 | sakant, ir tiesia rankas į dangų. ~Dėl šios priežasties
58 V,53 | jau praeitis. Sinodas į tai atsakė, jog misijinis
59 V,55 | pasaulis atrodo amžiams paniręs į tai, ką vienas mūsų laikų
60 V,55 | sekuliarizmas baigia tuo, jog ima į Dievą nekreipti dėmesio
61 V,57 | negana to, kurie turi teisę į tai; juk Dievas „trokšta,
62 V,58 | ryšius, jos nori burti žmones į vienalytes grupes pagal
63 VI,59 | pavedimu tenka pareiga eiti į visą pasaulį ir skelbti
64 VI,59 | Jau esame atkreipę dėmesį į šį artimą Bažnyčios ir evangelizacijos
65 VI,61 | žuvų[89] arba Petro velkamu į krantą su šimtas penkiasdešimt
66 VI,62 | tačiau, įleisdama šaknis į įvairias kultūrines, socialines
67 VI,63 | maldos, meilės, pažiūros į gyvenimą bei pasaulį būdais,
68 VI,63 | tiesos iškraipymo išversti į tiems konkretiems žmonėms
69 VI,63 | nelengvas. Neatsižvelgdama į konkrečią tautą, į kurią
70 VI,63 | Neatsižvelgdama į konkrečią tautą, į kurią kreipiamasi, nevartodama
71 VI,63 | bei simbolių, neatsakydama į jos keliamus klausimus ir
72 VI,63 | Teisėtai atsižvelgiant į dalines Bažnyčias, galima
73 VI,65 | apaštalams, turinį. Verčiamas į visas kalbas, šis turinys
74 VI,65 | formomis, atsižvelgiančiomis į skirtingą kultūrinę, socialinę
75 VI,66 | norėtume atkreipti dėmesį į tai, kaip pabrėžtinai Viešpats
76 VI,67(100)| Plg. LIONO I SUSIRINKIMAS. Konstitucija
77 VI,68 | sakramentais, kreipti į išganymo kelią, išlaikyti
78 VI,69 | dieviškojo Absoliuto ir pašaukti į šventumą, įsiterpia į Bažnyčios
79 VI,69 | pašaukti į šventumą, įsiterpia į Bažnyčios dinamizmą. Jie
80 VI,69 | milžiniško vienuolių indėlio į evangelizaciją! Vienuolystės
81 VI,70 | tikrovės dalis ir įtikinamai į jas įsitraukusių, kompetentingai
82 VI,73 | Bažnyčiai atmainą. ~Žvilgsnis į Bažnyčios ištakas gali pasirodyti
83 VI,73 | leidžia apdairiai ieškoti bei į dienos šviesą iškelti tarnybas,
84 VII,74 | primygtinai neatkreipęs dėmesio į vidines nuostatas, kuriomis
85 VII,75 | Dvasios galybe” jis grįžta į Galilėją[109] ir pradeda
86 VII,75 | Pasiųsdamas mokinius, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją
87 VII,75 | vadovaujamas; ji deda jiems į lūpas žodžius, kurių jie
88 VII,75 | kūrinijos, naujosios žmonijos, į kurią turėtų vesti evangelizacija,
89 VII,76 | nepriklausoma nuo jo, kad į jį kreiptųsi? Ar ji liudija
90 VII,76 | mūsų žodis sunkiai pateks į nūdienos žmonių širdis.
91 VII,77 | kad skiriasi jų požiūriai į Kristų ir Bažnyčią ir, negana
92 VII,77 | ir daugeliui uždaro duris į tikėjimą”[123]. Dėl šios
93 VII,79 | skleidimu bei įvesdinimu į vienybę. Kitas meilės ženklas
94 VII,79 | krikščioniškajam gyvenimui; jie turi į tai teisę kaip Dievo vaikai,
95 VII,80 | reikalauja mokėti atidėti į šalį visus pasiteisinimus,
96 VII,80 | primesti kelią, kad ir į išganymą, yra ne kas kita,
97 VII,80 | veiksmų, „kurie panašėtų į prievartą arba negarbingą
98 VII,80 | tai būtų ne kėsinimasis į religijos laisvę, bet, priešingai,
99 VII,80 | skelbimą. Dievas gali atvesti į šį išganymą tą, kurį nori,
100 VII,80 | skelbėjas maldoje įsigilintų į šią mintį: per Dievo gailestingumą
101 VII,80 | priklauso, ar ji išaugs į medį ir atneš daug vaisių. ~
102 Pab,81 | brolių, kurie buvo susirinkę į Vyskupų sinodo trečią visuotinį
|