Chapter,Paragraph
1 Intro,1| sumaišties laikais vydytų savo misiją su vis didesne meile,
2 Intro,2| nieko, išskyrus vykdyti savo kaip Jėzaus Kristaus Gerosios
3 Intro,2| Bažnyčios ganytojui viso savo darbo vaisius, pareikšdami
4 Intro,4| Evangeliją, idant ji išskleistų savo galią?~Iš esmės šie klausimai
5 Intro,5| bendrijomis”[8], norėtume padėti savo broliams, sūnums ir dukterims
6 Intro,5| užduotį ir tobulai atliktų savo pareigas. ~Toks paraginimas
7 Intro,5| skelbėjas atiduotų jai visą savo laiką bei jėgas ir prireikus
8 Intro,5| prireikus dėl jos paaukotų savo gyvybę. ~ ~ ~
9 I,6 | liudijimas apie save, kurį savo Evangelijoje pateikė šv.
10 I,7 | ribos – iki tobulumo ir savo žemiškosios gyvybės atidavimo. ~
11 I,9 | išganymo skelbimas ~9. Kaip savo Gerosios Naujienos branduolį
12 I,12 | vaikus”[30]. Tad jis užbaigia savo apreiškimą, papildydamas
13 I,12 | ženklais bei stebuklais ir ypač savo mirtimi, Prisikėlimu ir
14 I,13 | ir ja gyventų. Jie sudaro savo ruožtu evangelizuojančią
15 I,13 | kiekvienas galėjo išgirsti savo kalba[33]. Apskritai Geroji
16 I,15 | gimusi iš siuntimo Bažnyčia savo ruožtu yra siųsta Kristaus.
17 I,15 | evangelizuota, Bažnyčia savo ruožtu siunčia Evangelijos
18 I,15 | skelbti ne save pačius ar savo asmenines idėjas[43], bet
19 II,21 | bei spontaniškai reiškia savo tikėjimą vertybėmis, pranokstančiomis
20 II,21 | pranokstančiomis visiems įprastas, ir savo viltį, nukreiptą į kažką,
21 III,26 | Jėzų Kristų; liudyti, kad savo Sūnuje Dievas mylėjo pasaulį,
22 III,28 | skelbimą. Ši bendrystė savo ruožtu reiškiasi ir kitų
23 III,31 | Evangelijos mokymą apie meilę savo kenčiančiam ir vargstančiam
24 III,32 | būtų, Bažnyčia prarastų savo pamatinę reikšmę. Jos skelbiama
25 III,32 | evangelizacijos tikslą. Ji netektų savo egzistavimo pagrindo, jei
26 III,34 | kenčia, nenori apriboti savo misijos vien religijos sritimi
27 III,34 | ji patvirtina pirmenybę savo dvasinei misijai ir atsisako
28 III,38 | daugiau krikščionių skirti savo jėgas žmonių išlaisvinimui.
29 III,38 | ignoruoti, bet padaryti savo įžvalgų bei patirties pagrindu,
30 III,38 | paverstų jį konkrečiomis savo veiklos, sąveikavimo su
31 IV,42 | ir šiandien išlaiko visą savo galią. ~Naujienos skelbimas
32 IV,43 | homilija išskleistų visą savo pastoracinį poveikį, būtina
33 IV,44 | įvairialypiškiau išreikšti per savo ilgą istoriją. Kad toks
34 IV,45 | nepakartojamas su visais savo individualiausiais bei asmeniškiausiais
35 IV,47 | gali prarasti didelę dalį savo veiksmingumo, jeigu prieš
36 V,49 | evangelizacijai, kurią Viešpats patiki savo apaštalams, beribį visuotinumą: “
37 V,49 | prasmę; jie pavertė juos savo veiklos programa. Netgi
38 V,50 | įvairių priežasčių susiaurinti savo misijinės veiklos sritį.
39 V,50 | žodžio skelbėjai netenka savo teisių, būna persekiojami,
40 V,50 | Bažnyčia nuolat atnaujina savo giliausiąjį įkvėpimą, tiesiogiai
41 V,51 | Bažnyčia ėmėsi kaip gautos iš savo Steigėjo. Visas Naujasis
42 V,53 | priežasties Bažnyčia palaiko savo misijinį polėkį ir net nori
43 V,54 | suvokia, jog rimtai nepaisytų savo pareigos, jei neliudytų
44 V,56 | nėra oficialiai atsisakę savo krikšto, tačiau yra visiškai
45 V,56 | krikščionys labiau negu anksčiau savo poziciją mėgina aiškinti
46 V,56 | tam, kuris gerai jaučiasi savo namuose, teigia viską žinąs,
47 V,57 | minioms ~57. Kaip Kristus savo skelbimo laikotarpiu ir
48 V,57 | pažinimą”[79]. ~Suvokdama savo pareigą skelbti išganymą
49 V,57 | Evangeliją, ji turi adresuoti savo Naujieną miniose veikiančioms
50 V,58 | čia žymus: bendruomenės, savo priešiškumo dvasia atsiskiriančios
51 V,58 | kuriuos Viešpats duoda savo Bažnyčiai, ir magisteriumu,
52 V,58 | bendruomenės įgyvendins savo pagrindinį pašaukimą: būdamos
53 VI,59 | Bažnyčia savo visuma – misijinė ~59.
54 VI,60 | skelbia Evangeliją, buria savo nedidelę bendruomenę arba
55 VI,60 | evangelizuotojas nėra absoliutus savo evangelizacinės veiklos
56 VI,60 | vykdyti ją savarankiškai pagal savo individualistinius kriterijus
57 VI,61 | pirmieji krikščionys reikšdavo savo gilų tikėjimą Bažnyčia,
58 VI,62 | kiekviena dalinė Bažnyčia, savo noru atsiskyrusi nuo visuotinės
59 VI,62 | visuotinės Bažnyčios, prarastų savo ryšį su Dievo planu bei
60 VI,63 | evangelizacija netenka daug savo galios ir paveikumo. Tačiau,
61 VI,63 | evangelizacija gali prarasti savo sielą ir visiškai sunykti,
62 VI,63 | Bažnyčia, įsisąmoninusi savo visuotinumą ir parodanti,
63 VI,63 | bendruomenių troškimus įgyti savo tikrąjį veidą. ~ ~
64 VI,64 | dalinės Bažnyčios išlaikys savo gilų atvirumą visuotinei
65 VI,66 | ir mokytojus. Ir Dvylika savo ruožtu pasiuntė savo įpėdinius,
66 VI,66 | Dvylika savo ruožtu pasiuntė savo įpėdinius, kurie, tęsdami
67 VI,67 | Būtent dėl to ir Bažnyčia savo balsu liudija jį esant „
68 VI,67 | Kristaus patikėta savo vietininkui Bažnyčiai pastoraciškai
69 VI,68 | šią aplink Kristų pagal savo giliausią pašaukimą susibūrusią
70 VI,68 | bendruomenę. Visa tai darydami savo ribotomis žmogiškomis jėgomis
71 VI,68 | diakonus, suvienytus su savo vyskupais, kuriems jie padeda,
72 VI,69 | pašvęstasis gyvenimas. Giliausiu savo būties lygiu jie, ištroškę
73 VI,69 | palaiminimų reikalavimams. Savo gyvenimu jie yra visiško
74 VI,69 | atsidavimo Dievui, Bažnyčiai ir savo broliams bei seserims ženklas. ~
75 VI,69 | nepabūgsta didžiausių pavojų savo sveikatai ir net gyvybei.
76 VI,70 | Pasauliečiams, kurie pagal savo ypatingą pašaukimą veikia
77 VI,70 | reikia išskleisti visas savo krikščioniškąsias galias,
78 VI,70 | dalys, nė kiek neprarasdamos savo žmogiškojo turinio nei jį
79 VI,71 | tik perduoda Evangeliją savo vaikams, bet ir gali gauti
80 VI,71 | veikia daugybę kitų šeimų ir savo aplinką. ~Šeimos, kilusios
81 VI,71 | santuokos, irgi privalo savo vaikams skelbti Kristų su
82 VI,72 | verta pažinti bei padaryti savo gyvenimo pagrindu. Kita
83 VI,72 | patys esame dažnai parodę savo visišką pasitikėjimą jais. ~ ~
84 VI,73 | pašaukti bendradarbiauti su savo ganytojais bažnytinės bendruomenės
85 VI,73 | susijusios su patirtimi, kurią savo istorijos raidoje sukaupė
86 VI,73 | pasauliečius, atitduodančius dalį savo laiko, jėgų ir kartais visą
87 VI,73 | didžiausią dėmesį skirti savo kalbos orumui, tikslumui
88 VII,76 | atsakymus. ~Todėl raginame savo brolius vyskupus, Šventosios
89 VII,76 | pasauliečius, suvokiančius savo kaip evangelizacijos vykdytojų
90 VII,76 | Vatikano II Susirinkimas, savo ruožtu turi daryti skelbėją
91 VII,78 | pernelyg tingi jos ieškoti, dėl savo patogumo ar iš baimės. Jis
92 VII,78 | prie kurios priartėjate savo studijomis, tačiau kuri
93 VII,78 | tikrai nelengva, yra padėti savo vaikams bei mokiniams atrasti
94 VII,79 | Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums
95 VII,80 | evangelizuotojų, paaukojusių visą savo gyvenimą apaštalavimui,
96 VII,80 | Sūnus atėjo būtent tam, kad savo žodžiu bei gyvenimu apreikštų
97 VII,80 | ir yra pasirengę paaukoti savo gyvenimą tam, kad Karalystė
98 Pab,82 | filipiečiams: „Aš dėkoju savo Dievui, kai tik jus prisimenu,
99 Pab,82 | Evangelijos labui <…> aš turiu savo širdyje jus, kurie <…> ginant
|