Chapter,Paragraph

 1 Intro,1|       stiprinti brolius, kurią gavome iš Viešpaties drauge su Petro
 2 Intro,2|          paprašyti pačių Sinodo tėvų. Iš tiesų šio įsimintino susirinkimo
 3 Intro,2|           vaisius, pareikšdami laukią iš popiežiaus naujo impulso,
 4 Intro,4|              ši Evangelijos jėga gali iš tiesų perkeisti šio amžiaus
 5 Intro,4|             ji išskleistų savo galią?~Iš esmės šie klausimai išryškina
 6 Intro,5|               atsakyti. Viliamės, jog iš turtingos Sinodo patirties
 7 Intro,5|             postūmį, idant kiekvienas iš jų būtų darbininkas, „be
 8 Intro,5|           būti išgelbėti. Ši Naujiena iš tiesų yra būtina. Ji nepakartojama.
 9 Intro,5|            siūlo išmintį, kuri yra ne iš šio pasaulio. Ji pajėgi
10  I,6   |      vargdieniams”[14]. ~Vaikščiojant iš miesto į miestą skelbti
11  I,8   |          atrodo paradoksali, nes kyla iš pasaulio atmetamų dalykų[17],
12  I,8   |        ištikimybę, kurių reikalaujama iš kiekvieno, laukiančio jos
13  I,9   |                kuri yra išlaisvinimas iš nuodėmės ir piktojo, džiaugsmas
14  I,11  |               žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų”[27]. „Niekados
15  I,14  |              pokyčių. Evangelizavimas iš tiesų yra malonė ir tikrasis
16  I,15  |            pareiga evangelizuoti kyla iš jos giliausios esmės: ~–
17  I,15  |           esmės: ~– Bažnyčia atsirado iš Jėzaus ir Dvylikos evangelizacinės
18  I,15  |     tūkstančius”[38]. ~– Taigi gimusi iš siuntimo Bažnyčia savo ruožtu
19  I,15  |          atversta į Viešpatį, būti jo iš naujo suburiamai bei suvienijamai.
20 II,18  |            jos poveikiu perkeisti jas iš vidaus ir atnaujinti pačią
21 II,20  |         dekoratyviai, tartum užtepant iš paviršiaus ploną dažų sluoksnį,
22 II,20  |      Karalystė yra išgyvenama žmonių, iš pagrindų susijusių su kokia
23 II,20  |       netapdamos pavaldžios nė vienai iš jų. ~Kultūros atotrūkis
24 II,20  |         tiksliau kultūras. Jas reikia iš vidaus atnaujinti per susitikimą
25 II,22  |             tarpu tai tėra tik vienas iš jos aspektų. ~  ~
26 II,23  |                Viešpaties apreikštoms iš gailestingumo, negana to,
27 II,24  |               vienas kitą šalinantys. Iš tiesų jie yra vienas kitą
28 II,24  |             praturtinantys. Kiekvieną iš jų visada reikia traktuoti
29 III,27 |               tapusiame, mirusiame ir iš mirusių prisikėlusiame Dievo
30 III,28 |               meilės Dievui skelbimą; iš Dievo meilės kylančios ir
31 III,30 |             kalbėjo  daugelis vyskupų iš visų žemynų, ypač iš Trečiojo
32 III,30 |          vyskupų iš visų žemynų, ypač iš Trečiojo pasaulio šalių,
33 III,31 |      skleidimosi bei išsilaisvinimo – iš tiesų yra artimų sąsajų.
34 III,31 |             meilės – lygmens sąsajos; iš tiesų kaip galima skelbti
35 III,32 |           norėjome pabrėžti „būtinybę iš naujo aiškiai konstatuoti
36 III,37 |         dažnai dar žiauresnes už tas, iš kurių, kaip norima įtikinti,
37 III,37 |                 Turime konstatuoti ir iš naujo patvirtinti, kad smurtas
38 IV,40  |              evangelizacijos turiniui iš naujo atrasti ir įgyvendinti
39 IV,42  |       negirdėjo?! <…> Taigi tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai
40 IV,42  |            Naujienos skelbimas žodžiu iš tiesų yra visada būtinas.
41 IV,42  |          Pauliaus aksioma: „Tikėjimas iš klausymo”[71]. Taigi būtent
42 IV,43  |              neribota formų įvairove. Iš tiesų: neįmanoma suskaičiuoti
43 IV,43  |        Viešpaties šventę, daug tikisi iš šio skelbimo ir daug iš
44 IV,43  |               iš šio skelbimo ir daug iš jo gauna, jei jis būna paprastas,
45 IV,43  |            tiesus, gerai pritaikytas, iš esmės susijęs su Evangelijos
46 IV,43  |        apaštališkojo uolumo, kylančio iš jo ypatingos prigimties,
47 IV,46  |        fariziejumi – ir apaštalai. Ar iš esmės dar yra apskritai
48 IV,46  |     nepakartojamas pasaulis, gaunamas iš kieno nors kito. Nerandame
49 IV,47  |              sakramentalizacijai. Juk iš tikrųjų sakramentas gali
50 IV,48  |               beveik visur atrandamos iš naujo. Praėjusiame Sinode
51  V,50  |          įkvėpimą, tiesiogiai kylantį iš Viešpaties: visam pasauliui!
52  V,51  |            Bažnyčia ėmėsi kaip gautos iš savo Steigėjo. Visas Naujasis
53  V,51  |            preevangelizacija”, tačiau iš tiesų jau yra evangelizacija
54  V,52  |           Kristų kitoje šviesoje negu iš vaikystėje gauto mokymo,
55  V,53  |      Susirinkimo posakį, pasiskolintą iš Euzebijaus Cezarėjiečio, „
56  V,53  |         Kitaip tariant, mūsų religija iš tikrųjų nustato autentišką
57  V,55  |            tačiau panašios kiekvienos iš jų evangelizacijai keliamu
58  V,55  |      galiausiai jį apskritai neigti. ~Iš čia, atrodo, kyla naujos
59  V,56  |            norėdama ir jiems nešti ar iš naujo skelbti Dievo apreiškimą
60  V,58  |       atvejais šios bendruomenės kyla iš poreikio dar intensyviau
61  V,58  |               Bažnyčios gyvenimą arba iš žmogiškesnių matmenų troškimo
62  V,58  |               partijos auka su visais iš to kylančiais pavojais būti
63 VI,59  |         nesiųstas?”[81] – rašė vienas iš neabejotinai didžiausių
64 VI,60  |                                       Iš pagrindų bažnytinė veikla ~
65 VI,60  |              ir izoliuota veikla; tai iš pagrindų bažnytinė veikla.
66 VI,60  |       Bažnyčios misija ir jos vardu. ~Iš čia kyla antras įsitikinimas:
67 VI,62  |            Bažnyčios nesuvoktume kaip iš esmės skirtingų Bažnyčių
68 VI,63  |              kurios nėra visuotinumo. Iš tiesų tiktai Bažnyčia, įsisąmoninusi
69 VI,64  |        elgesio, poveikio, sklindančio iš tautos, su kuria ji susijusi,
70 VI,64  | evangelizuotoja, tai yra pajėgi semti iš visuotinio paveldo, idant
71 VI,68  |              jėgomis ir Dievo malone, iš tikrųjų atliekame evangelizacijos
72 VI,68  |         padeda, bendrystės, kylančios iš Šventimų sakramento ir Bažnyčios
73 VI,69  |               gyvybei. Bažnyčia jiems iš tiesų daug skolinga. ~  ~
74 VI,71  |              perduodama Evangelija ir iš kur ši Evangelija spinduliuoja. ~
75 VI,71  |            vaikams, bet ir gali gauti iš jų tą pačią Evangeliją kaip
76 VI,71  |            aplinką. ~Šeimos, kilusios iš mišrios santuokos, irgi
77 VI,71  |              skelbti Kristų su visais iš bendrojo Krikšto plaukiančiais
78 VI,72  |             apaštalais. Bažnyčia daug iš jų tikisi, ir mes patys
79 VI,73  |             poreikių paisymas. Semtis iš šių visada įkvepiančių versmių,
80 VII,75 |         Dvasia nusklendžia ant Jėzaus iš Nazareto jo krikšto momentu,
81 VII,75 |       pritaikydamas sau šiuos žodžius iš Izaijo knygos: „Viešpaties
82 VII,75 |               Šventąją Dvasią”[111]. ~Iš tiesų tiktai tada, kai Šventoji
83 VII,76 |    evangelizacinis uolumas turi kilti iš mūsų gyvenimo autentiško
84 VII,76 |             Neregimąjį[122]. Pasaulis iš mūsų reikalauja ir laukia
85 VII,77 |              evangelizacijos negalių? Iš tiesų, kaip gali tie, kuriems
86 VII,77 |    stengdamiesi gauti visišką vienybę iš Viešpaties, norėtume, kad
87 VII,77 |         verčia Kristaus priesakas, to iš mūsų reikalauja pareiga
88 VII,78 |        sergėtojai, šaukliai, tarnai. ~Iš kiekvieno evangelizuotojo
89 VII,78 |         ieškoti, dėl savo patogumo ar iš baimės. Jis neapleis jos
90 VII,79 |         tokios meilės Viešpats tikisi iš kiekvieno Evangelijos skelbėjo,
91 VII,79 |              ir netikrybes, kylančias iš nepakankamo išsilavinimo,
92 VII,80 |           rimtesnė už kitas, nes kyla iš vidaus. Ji reiškiasi nuovargiu,
93 VII,80 |         broliai irgi turi teisę gauti iš jo Gerosios Naujienos apie
94 VII,80 |           išgirsta Gerąją Naujieną ne iš liūdnų ir netekusių drąsos,
95 VII,80 |       gniaužiamų baimės skelbėjų, bet iš Evangelijos tarnautojų,
96 Pab,81 |               mūsų prašymas, kylantis iš mūsų širdies gelmių ir atkartojantis
97 Pab,81 |             nekrikščionių, laukiančių iš Bažnyčios Išganymo žodžio,