Chapter,Paragraph

 1 Intro,1|   evangelizuoti ~1.   Nėra abejonių, kad pastangos skelbti Evangeliją
 2 Intro,2|              evangelizacijai, juolab kad esame paprašyti pačių Sinodo
 3 Intro,5|           Viešpaties Jėzaus įsakymu, kad žmonės galėtų tikėti ir
 4 Intro,5|              Ji yra tiesa. Ji verta, kad tikėjimo skelbėjas atiduotų
 5  I,6   |          manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną
 6  I,8   |           kuri yra tokia reikšminga, kad, palyginti su ja, viskas
 7  I,12  |           jis atėjo ir turėjo mirti, kad „suburtų į vienybę išsklaidytuosius
 8  I,13  |              susiburia Jėzaus vardu, kad drauge ieškotų Karalystės,
 9  I,14  |              žino. Ji gyvai suvokia, kad Išganytojo žodžiai: „aš
10  I,14  |        Norime dar kartą patvirtinti, kad užduotis evangelizuoti visus
11  I,14  |             tapatybė. Ji egzistuoja, kad evangelizuotų, tai yra skelbtų
12  I,15  |              gyvena ir veikia, mato, kad pareiga evangelizuoti kyla
13  I,15  |            ir brangų paveldą ne tam, kad laikytų jį paslėptą, bet
14  I,15  |             laikytų jį paslėptą, bet kad perduotų kitiems. ~– Pati
15 II,17  |           kurie jų tokie reikšmingi, kad net linkstama juos tiesiog
16 II,19  |             grupes, bet ir pasiekti, kad Evangelijos galia būtų perkeisti
17 II,22  |            slėpinį? Kaip garantuoti, kad jis būtų girdimas ir pasiektų
18 II,22  | evangelizacijoje skirta tiek vietos, kad jis neretai tampa jos sinonimu;
19 II,24  |              neįmanoma įsivaizduoti, kad asmuo priimtų Dievo žodį
20 II,24  |         Praėjusio Sinodo reikšmė ta, kad jis mus be paliovos kvietė,
21 III,26 |             26.   Naudinga priminti, kad evangelizuoti pirmiausia
22 III,26 |            per Jėzų Kristų; liudyti, kad savo Sūnuje Dievas mylėjo
23 III,26 |        Sūnuje Dievas mylėjo pasaulį, kad žmogumi tapusiame Žodyje
24 III,26 |         evangelizacija tuo požiūriu, kad parodoma, jog Kūrėjas žmogui
25 III,27 |           centrą ir sykiu viršūnę, – kad išganymas kaip Dievo malonės
26 III,27 |      peržengiantis visas šias ribas, kad būtų įvykdytas bendrystėje
27 III,28 |        Įgyvendinti sakramentus taip, kad jų šventimas būtų tikrai
28 III,30 |            liudyti jį ir garantuoti, kad jis apimtų visus aspektus.
29 III,31 |           nevalia taikstytis su tuo, kad „evangelizacijoje būtų galima
30 III,32 |                 Nevalia nutylėti to, kad daug dosniaširdžių krikščionių,
31 III,35 |      teologiniais apmąstymais, žino, kad ne kiekviena išlaisvinimo
32 III,35 |        Bažnyčia tvirtai įsitikinusi, kad bet kuris išlaisvinimas
33 III,36 |          tačiau ji taip pat suvokia, kad geriausios stuktūros, idealiausios
34 III,37 |              išlaisvinimą, nes žino, kad smurtas visada kursto smurtą
35 III,37 |             ir iš naujo patvirtinti, kad smurtas nėra suderinamas
36 III,37 |             yra nėra krikščioniškas, kad staigūs ar smurto lydimi
37 III,38 |     apmąstymų norėtume pasidžiaugti, kad Bažnyčia vis gyviau suvokia
38 III,38 |      pabaigoje[65]. ~Reikia tikėtis, kad visi šie apmąstymai padės
39 III,39 |             krikščionių vien dėl to, kad yra krikščionys, katalikai,
40 IV,41  |         klauso mokytojų, tai dėl to, kad jie yra liudytojai”[67].
41 IV,42  |         būtinas. Labai gerai žinome, kad šiuolaikinis žmogus yra
42 IV,42  |           žodžiams. Taip pat žinome, kad, daugelio psichologų bei
43 IV,43  |    evangelizacijos priemone. Norint, kad homilija išskleistų visą
44 IV,44  |              per savo ilgą istoriją. Kad toks mokymas yra skirtas
45 IV,45  |         daugybę žmonių, tačiau taip, kad ji visada pajėgtų perverti
46 IV,46  |             Neturėtų atsitikti taip, kad neatidėliotina būtinybė
47 IV,47  |             nebus per daug pabrėžti, kad evangelizacija nėra vien
48 IV,47  |            yra taip mokyti tikėjimo, kad kiekvienas krikščionis būtų
49  V,50  |          viešoji valdžia. Pasitaiko, kad net mūsų dienomis Dievo
50  V,50  |             ar šalinami vien dėl to, kad skelbia Jėzų Kristų ir jo
51  V,53  |          šiandien norėtume pabrėžti, kad nei pagarba šioms religijoms
52  V,53  |    akivaizdoje Bažnyčia remiasi tuo, kad Jėzaus Kristaus religija,
53  V,53  |        manančių ir net tvirtinančių, kad apaštalavimo uolumas bei
54  V,53  |        uolumas bei polėkis užgesę ir kad misijų laikai – jau praeitis.
55  V,54  |           Kristaus norėtąją vienybę, kad, tiksliau sakant, įgyvendintų
56  V,56  |               Kita priežastis – tai, kad krikščionys šiandien gyvena
57  V,57  |            tai; juk Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti
58  V,57  |        išganymą visiems ir žinodama, kad Evangelijos naujiena skirta
59  V,58  |        įvairialypiškesnė, pripažins, kad Bažnyčia tikrove tampa ir
60 VI,60  |         bažnytinė veikla ~60.   Tai, kad Bažnyčiai yra patikėta misija
61 VI,60  |        ganytojais. ~Esame pastebėję, kad visa Bažnyčia yra evangelizacinė.
62 VI,62  |          jautrūs. ~Labai sergėkimės, kad visuotinės Bažnyčios nesuvoktume
63 VI,63  |            visuotinumą ir parodanti, kad ji tikrai tokia yra, pajėgi
64 VI,64  |     Bažnyčiai. Apskritai pažymėtina, kad paprasčiausi, Evangelijai
65 VI,73  |    katechetai? ~Mes labai trokštame, kad kiekvienoje dalinėje Bažnyčioje
66 VII,75 |       įkvepiamas Šventosios Dvasios, kad galėtų kalbėti tautai apie
67 VII,75 |             Dvasiai. ~Galima sakyti, kad Šventoji Dvasia yra pagrindinis
68 VII,75 |              taip pat išreiškė norą, kad ganytojai ir teologai –
69 VII,75 |              visus evangelizuotojus, kad ir kas jie būtų, nepaliaujamai
70 VII,76 |           kas dirbtina ar melaginga, kad jis pirmiausia trokšta tiesos
71 VII,76 |            bei nepriklausoma nuo jo, kad į jį kreiptųsi? Ar ji liudija
72 VII,76 |            liudijimą veiksmingesnį, „kad pasaulis įtikėtų”[119]?
73 VII,76 |         atmetimo ženklų, vis dėlto – kad ir kaip paradoksalu – ieškančiam
74 VII,77 |          pasmerkimai, ir tai dėl to, kad skiriasi jų požiūriai į
75 VII,77 |            Kristui, bet ir įrodymas, kad jis siųstas Tėvo; taigi
76 VII,77 |              pasaulio tikintiesiems, kad „visų žmonių susitaikinimas
77 VII,77 |            Šventasis Paulius tikina, kad „viltis neapgauna”[125].
78 VII,77 |             iš Viešpaties, norėtume, kad būtų meldžiamasi dar atkakliau.
79 VII,77 |           susirinkimo tėvai, norime, kad būtų dar ryžtingiau bendradarbiaujama
80 VII,78 |         apreikštosios tiesos dėl to, kad pernelyg tingi jos ieškoti,
81 VII,78 |     pavyzdžių! Tiesos Dievas tikisi, kad mes būsime tiesos budrūs
82 VII,79 |   Evangelizacijos darbas reikalauja, kad evangelizuotojas nuolat
83 VII,80 |              sakant: primesti tiesą, kad ir Evangelijos, primesti
84 VII,80 |         Evangelijos, primesti kelią, kad ir į išganymą, yra ne kas
85 VII,80 |        tiesumu? Be to, ne paslaptis, kad pasaulis ir istorija yra
86 VII,80 |              Sūnus atėjo būtent tam, kad savo žodžiu bei gyvenimu
87 VII,80 |            kvietimą Dievo, norinčio, kad sėkla sudygtų per Evangelijos
88 VII,80 |          paaukoti savo gyvenimą tam, kad Karalystė būtų skelbiama