Chapter,Paragraph
1 Intro,5| bei jėgas ir prireikus dėl jos paaukotų savo gyvybę. ~ ~ ~
2 I,8 | Karalystės reikalavimus ir jos magna charta[18], Karalystės
3 I,8 | Karalystės šauklius[19], jos slėpinius[20], jos vaikus[21],
4 I,8 | jos slėpinius[20], jos vaikus[21], budrumą ir ištikimybę,
5 I,8 | iš kiekvieno, laukiančio jos galutinio atėjimo[22]. ~
6 I,13 | visiems žmonėms. Ją priėmę ir jos suburti į išganymo bendruomenę
7 I,14 | tikrasis Bažnyčios pašaukimas, jos giliausioji tapatybė. Ji
8 I,15 | Bažnyčios ištakas, seka jos raidą žingsnis po žingsnio
9 I,15 | pareiga evangelizuoti kyla iš jos giliausios esmės: ~– Bažnyčia
10 I,15 | užsisklendusi. Tikrasis jos gyvenimas – maldos gyvenimas,
11 I,15 | ji turi tikėti, kas yra jos vilties pagrindas ir koks
12 I,16 | užduoties neįmanoma atlikti be jos, juo labiau priešingai jai. ~
13 II,17 | išlaikyti akiratyje visų jos esminių elementų. ~Šie elementai,
14 II,18 | į visas žmonijos sritis, jos poveikiu perkeisti jas iš
15 II,18 | evangelizuoja tada, kai per jos skelbiamos Naujienos dieviškąją
16 II,20 | nesuderinamos su jomis; priešingai, jos pajėgios perskrosti jas
17 II,22 | vietos, kad jis neretai tampa jos sinonimu; tuo tarpu tai
18 II,22 | tarpu tai tėra tik vienas iš jos aspektų. ~ ~
19 III,28 | evangelizacijai ar taikstytis su jos iškraipymu; priešingai,
20 III,30 | tarp kurių daugelis yra jos pačios vaikai, išlaisvinimą,
21 III,32 | neretai gundomi apriboti jos misiją išimtinai šiapusinės
22 III,32 | šiapusinės programos matmenimis: jos siekius – antropocentriniais
23 III,32 | yra, – materialia gerove, jos veiklą, užmiršus viso jos
24 III,32 | jos veiklą, užmiršus viso jos rūpinimosi dvasinį bei religinį
25 III,32 | prarastų savo pamatinę reikšmę. Jos skelbiama išlaisvinimo naujiena
26 III,32 | nuo Dievo karalystės visa jos teologine prasme”[62]. ~ ~
27 III,34 | skelbimu, teigdama, jog jos indėlis į išlaisvinimą nebūtų
28 IV,40 | svarba neturėtų užtemdyti jos būdų bei priemonių svarbos. ~
29 IV,43 | žinoti ir vaisingai išnaudoti jos sąlygas bei galimybes. Tačiau
30 IV,43 | reikia būti įsitikinusiam jos svarba ir atsidėti jai su
31 IV,45 | jai patikėtąją Naujieną. Jos tampa jai šiuolaikine veiksminga
32 IV,46 | bei svarbi išlieka kita jos perdavimo forma, būtent
33 V,53 | nekrikščioniškąsias religijas, nes jos yra didelių žmonių grupių
34 V,53 | kupina širdies tiesumo. Jos turi įspūdingą giliai religinių
35 V,53 | religinių tekstų paveldą. Jos mokė melstis žmonių kartas.
36 V,53 | daugybė „Žodžio sėklų”[74]. Jos yra, vartojant taiklų Vatikano
37 V,53 | Jėzaus Kristaus religija, jos skelbiama per evangelizaciją,
38 V,53 | kitoms religijoms, nors jos, taip sakant, ir tiesia
39 V,58 | šiandien dažnai kalbama. Kas jos ir kodėl jos turėtų būti
40 V,58 | kalbama. Kas jos ir kodėl jos turėtų būti ypatingi evangelizacijos
41 V,58 | Kai kuriuose regionuose jos atsiranda bei skleidžiasi
42 V,58 | Bažnyčioje, dalyvaudamos jos gyvenime, maitindamosi jos
43 V,58 | jos gyvenime, maitindamosi jos mokymu ir būdamos vieningos
44 V,58 | ir būdamos vieningos su jos ganytojais. Šiais atvejais
45 V,58 | stiprinti agapės ryšius, jos nori burti žmones į vienalytes
46 V,58 | pan. Dar kitais atvejais jos buria tikinčiuosius ten,
47 V,58 | išorines Bažnyčios apraiškas: jos hierarchiją, jos ženklus.
48 V,58 | apraiškas: jos hierarchiją, jos ženklus. Jos radikaliai
49 V,58 | hierarchiją, jos ženklus. Jos radikaliai nusistačiusios
50 V,58 | Bažnyčios ir suduodančios smūgį jos vienybei, gali būti vadinamos „
51 V,58 | griežtai sociologiniu požiūriu. Jos negali, nepiktnaudžiaudamos
52 V,58 | susivienytų ir prisidėtų prie jos augimo. ~Šios pastarosios
53 V,58 | Sinodui, visuotinei Bažnyčiai jos bus viltis, jeigu: ~– stengsis
54 V,58 | privilegijuotosios adresatės, jos pačios išsyk taps Evangelijos
55 VI,60 | vienydamasis su Bažnyčios misija ir jos vardu. ~Iš čia kyla antras
56 VI,60 | bendrystėje su Bažnyčia ir jos ganytojais. ~Esame pastebėję,
57 VI,63 | kreipiamasi, nevartodama jos kalbos, ženklų bei simbolių,
58 VI,63 | simbolių, neatsakydama į jos keliamus klausimus ir neįtraukdama
59 VI,63 | klausimus ir neįtraukdama jos konkretaus gyvenimo, evangelizacija
60 VI,63 | dangstantis vertimo dingstimi, jos turinys ardomas ar kraipomas,
61 VI,64 | visuotinės Bažnyčios ir jos gyvybingo bei regimo centro,
62 VI,64 | kitos lygiai taip pat, kaip jos atsiskyrė nuo centrinio
63 VI,69 | hierarchijos ir turi derėti su jos vykdoma pastoracine veikla.
64 VI,71 | šią misiją šeimoje visi jos nariai evangelizuoja ir
65 VI,73 | noriai priimamas daugelio jos narių didesnio bažnytinės
66 VI,73 | vertė priklausys nuo to, ar jos bus įsteigtos vadovaujantis
67 VI,73 | susijusios tarnybos – visos jos vertingos, kalbant apie
68 VI,73 | net tuos, kurie toli nuo jos. Taip pat turime itin branginti
69 VII,75 | skelbėjyje, kuris leidžiasi būti jos valdomas bei vadovaujamas;
70 VII,75 | Šventosios Dvasios veikimo. Be jos vaisių neduos nė tobuliausias
71 VII,75 | evangelizuotojo parengimas. Be jos žmogaus širdies nepaveiks
72 VII,75 | įtikinamiausia dialektika. Be jos ir labiausiai išplėtoti
73 VII,75 | Su džiaugsmu pasiduodama jos įkvėpimui. Apie ją buriamasi;
74 VII,75 | buriamasi; norima leistis būti jos vadovaujamiems. Tačiau jei
75 VII,78 | apie pasaulį – sunki tiesa, jos ieškome Dievo žodyje ir,
76 VII,78 | ir, kartojame, esame ne jos šeimininkai ar savininkai,
77 VII,78 | dėl to, kad pernelyg tingi jos ieškoti, dėl savo patogumo
78 VII,78 | iš baimės. Jis neapleis jos studijų. Jis tarnaus jai
79 VII,78 | jai dosniai, neversdamas jos tarnauti jam. ~Mus, Dievo
80 VII,80 | paveikti klaidingų idėjų jos neskelbiame? Juk tai reiškia
81 Pab,82 | metinėmis. Sekminių rytą jos malda lydėjo Šventosios
|