Chapter,Paragraph
1 Intro,4 | istorijos pervartoje buvo Dievo jai dovanota valanda, jaučiasi
2 Intro,5 | visą į Bažnyčią surinktą Dievo tautą ir suteikti visiems,
3 Intro,5 | tikėjimą, kuris remiasi Dievo galybe[11]. Ji yra tiesa.
4 I,6 | skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę”[12], neabejotinai
5 I,6 | apie pažadų išpildymą bei Dievo siūlomą Sandorą – štai kokiai
6 I,7 | pabrėždavo šią tiesą: pats Jėzus, Dievo Geroji Naujiena[15], buvo
7 I,8 | Dievo karalystės skelbimas ~8.
8 I,8 | skelbėjas pirmiausia skelbia Dievo karalystę, kuri yra tokia
9 I,9 | skelbia išganymą – šią didžią Dievo dovaną, kuri yra išlaisvinimas
10 I,11 | skelbimas ~11. Kristus skelbė Dievo karalystę nenuilstamai mokydamas
11 I,11 | Jo žodžiai atskleidžia Dievo paslaptį, jo planą bei pažadus
12 I,12 | skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę”[29], yra tas
13 I,12 | vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus”[30]. Tad jis užbaigia
14 I,12(31)| Dogminė konstitucija apie Dievo Apreiškimą Dei Verbum, 4:
15 I,13 | pašaukta išgarsinti šlovingus Dievo darbus[32], apie kuriuos
16 I,14 | skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę”[34] visiškai
17 I,15 | įsakymas. Bažnyčiai kaip Dievo tautai, gyvenančiai pasaulyje
18 I,15 | girdėti skelbiant įstabius Dievo darbus[41], kuriais ji buvo
19 I,15 | gyvenimo Žodis, malonės ir Dievo gerumo šaltiniai, išganymo
20 II,19 | Evangelijos galia būtų perkeisti Dievo žodžiui bei išganymo planui
21 II,22 | skelbiami Jėzaus Nazariečio, Dievo Sūnaus, vardas, mokymas,
22 II,24 | įsivaizduoti, kad asmuo priimtų Dievo žodį bei atiduotų save Karalystei,
23 III,26 | Galbūt daugeliui žmonių toks Dievo liudijimas žymės nežinomą
24 III,26 | yra Tėvas: „Mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!”[56]
25 III,27 | viršūnę, – kad išganymas kaip Dievo malonės bei gailestingumo
26 III,27 | iš mirusių prisikėlusiame Dievo Sūnuje[57]. Tai nėra šiapusinis
27 III,28 | apima vilties, teikiamos Dievo pažadų, duotų per Naująją
28 III,28 | Jėzuje Kristuje, skelbimą; Dievo meilės mums ir mūsų meilės
29 III,28 | meilės Dievui skelbimą; iš Dievo meilės kylančios ir Evangelijos
30 III,28 | ir visada primygtinai – Dievo paieškos per maldą, pirmiausia
31 III,32 | objektu. Ji nebeturėtų galios Dievo vardu skelbti laisvę. Todėl
32 III,32 | pirm visų dalykų – nuo Dievo karalystės visa jos teologine
33 III,34 | Pagrindinis dėmesys Dievo karalystei ~34. Dėl šios
34 III,34 | misijai ir atsisako pakeisti Dievo karalystės skelbimą žmogiškojo
35 III,35 | samprata; ji taip pat žino, jog Dievo karalystės atėjimui neužtenka
36 IV,42 | ypač tada, kai jame glūdi Dievo galybė[70]. Todėl ir mūsų
37 IV,43 | aplinkybėmis. Norint išskaityti Dievo naujieną įvykiuose, užtenka
38 IV,45 | sritį, kurioje girdimas Dievo žodis; jomis Geroji Naujiena
39 IV,48 | vertybių. Per jį pasireiškia Dievo alkis, kurį gali pažinti
40 IV,48 | Jis susijęs su giliųjų Dievo atributų – tėvystės, Apvaizdos,
41 V,50 | Pasitaiko, kad net mūsų dienomis Dievo žodžio skelbėjai netenka
42 V,53 | Jose aidi tūkstantmetė Dievo paieška, netobula, tačiau
43 V,53 | įterpia žmogų į santykį su Dievo planu, jo gyvu buvimu, jo
44 V,56 | nešti ar iš naujo skelbti Dievo apreiškimą bei tikėjimą
45 V,58 | tikslą klausytis ir apmąstyti Dievo žodį, priimti sakramentus
46 V,58 | stengsis gyventi remdamosi Dievo žodžiu ir nepasiduos politinei
47 VI,59 | evangelizavimo darbas yra pagrindinis Dievo tautos uždavinys”[83]. ~
48 VI,59 | ryšį. Bažnyčia, skelbdama Dievo karalystę ir ją statydindama,
49 VI,62 | Bažnyčios, prarastų savo ryšį su Dievo planu bei nuskurstų bažnytinio
50 VI,66 | paveda apaštalams skelbti Dievo žodį. Jis juos išsirinko[94],
51 VI,68 | persona Christi[103]. Jie yra Dievo tautos auklėtojai tikėjimo
52 VI,68 | ženklinantis tikslas – „Dievo Evangelijos” skelbimas[104]. ~
53 VI,68 | gailestingumu išrinkti skelbti Dievo žodžio galia, burti išblaškytą
54 VI,68 | galia, burti išblaškytą Dievo tautą ir maitinti ją Kristaus
55 VI,68 | ribotomis žmogiškomis jėgomis ir Dievo malone, iš tikrųjų atliekame
56 VI,70 | transcendentinį matmenį, tarnaus Dievo karalystės statydinimui
57 VI,73 | krikščionių, pasišvenčiančių Dievo žodžio tarnybai arba padėti
58 VI,73 | nuolat gilintino įsitikinimo Dievo žodžio didybe bei turtingumu,
59 VII,74 | įpareigojimo dėka yra tikri Dievo žodžio skelbėjai, būti vertus
60 VII,75 | galėtų kalbėti tautai apie Dievo Sūnų Jėzų[113]. Prieš pradėdamas
61 VII,75 | priimti Gerąją Naujieną bei Dievo karalystės skelbimą. ~Evangelizacijos
62 VII,75 | vadovaujamiems. Tačiau jei jau Dievo Dvasiai visame Bažnyčios
63 VII,75 | pažinti laiko ženklus – Dievo ženklus, kurie atrandami
64 VII,76 | solidarumą su žmonėmis ir sykiu Dievo absoliutumą? Ar ji karštesnė
65 VII,76 | vyskupų bendradarbius buriant Dievo tautą ir dvasiškai globojant
66 VII,76 | nepaisant nesuskaičiuojamų Dievo atmetimo ženklų, vis dėlto –
67 VII,78 | sunki tiesa, jos ieškome Dievo žodyje ir, kartojame, esame
68 VII,78 | jos tarnauti jam. ~Mus, Dievo tautos ganytojus, mūsų pastoracinė
69 VII,78 | už žmogaus širdį, nes yra Dievo tiesa. ~Tėvai ir auklėtojai!
70 VII,79 | pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo
71 VII,79 | nepajudinamai tikra, nes remiasi Dievo žodžiu. Tikintiesiems reikia
72 VII,79 | jie turi į tai teisę kaip Dievo vaikai, kurie, būdami jo
73 VII,80 | įsigilintų į šią mintį: per Dievo gailestingumą žmonės gali
74 VII,80 | reiškia išduoti kvietimą Dievo, norinčio, kad sėkla sudygtų
|