Chapter,Paragraph

 1 Intro,1|       įpėdinio tarnyba[1] ir kuri yra mūsų kasdienis rūpestis[2], gyvenimo
 2 Intro,1|               programa ir pagrindinis mūsų pontifikato įsipareigojimas,
 3 Intro,3|                Dažnai pabrėžiama tema mūsų pontifikato metu ~3.   Evangelizacijos
 4 Intro,3|    nepriekaištingai gryną ir pateikti mūsų laikų žmonėms kuo suprantamiau
 5 Intro,4|               1974 m. Sinodas: ~– Kas mūsų dienomis atsitiko tai slėpiningai
 6  I,16  |              tai šiomis dienomis, kai mūsų skausmui girdime kai kuriuos
 7 II,20  |          Evangelijos neabejotinai yra mūsų laikų drama; toks jis būdavo
 8 II,21  |           įkvepia? kodėl jie yra tarp mūsų? Toks liudijimas jau yra
 9 III,28 |        skelbimą; Dievo meilės mums ir mūsų meilės Dievui skelbimą;
10 III,29 |             teisingumą bei vystymąsi; mūsų dienomis ypač neatidėliotina
11 III,31 |               ėmėsi šios opios temos, mūsų dideliam džiaugsmui pateikė
12 IV,40  |       skirtumai yra konkretus iššūkis mūsų gebėjimui atrasti bei pritaikyti. ~
13 IV,40  |       Evangelijos naujienos perdavimo mūsų laiko žmonėms priemones. ~
14 IV,42  |            Dievo galybė[70]. Todėl ir mūsų dienomis tebegalioja šv.
15 IV,44  |          kurios turėtų persunkti visą mūsų gyvenimą, mokymo metodai
16 IV,45  |             45.   Kaip jau pabrėžėme, mūsų amžiuje, paženklintame žiniasklaidos
17  V,50  |           valdžia. Pasitaiko, kad net mūsų dienomis Dievo žodžio skelbėjai
18  V,53  |               kuriuose žmonija, pasak mūsų tikėjimo, netikėtai pilnatviškai
19  V,53  |             slėpiniu. Kitaip tariant, mūsų religija iš tikrųjų nustato
20  V,55  |              paniręs į tai, ką vienas mūsų laikų autorius pavadino „
21  V,56  |               nenuoseklumo, glūdinčio mūsų vidinėse gelmėse, padarinys.
22  V,56  |           Dažnai jį galima paaiškinti mūsų laikams būdingu šaknų praradimu.
23 VI,60  |              pasaulį, turėtų lemti du mūsų įsitikinimus. ~Pirmas būtų
24 VI,61  |              perspektyva ~61.   Šiame mūsų svarstymų tarpsnyje stabtelėkime,
25 VI,61  |        Dukterys, prie klausimo, kuris mūsų dienomis yra pasidaręs itin
26 VI,62  |             dalinės Bažnyčios turtams mūsų laikų žmonės ypač jautrūs. ~
27 VI,65  |        atsakomybę, kuria dalijamės su mūsų broliais vyskupais, išsaugoti
28 VI,68  |            šią pareigą. Tai, kas daro mūsų kunigiškąją tarnybą nepakartojamą,
29 VI,68  |               gyvenimą reikalaujančių mūsų dėmesio, kas suteikia mūsų
30 VI,68  |            mūsų dėmesio, kas suteikia mūsų veiklai ypatingą pobūdį,
31 VI,68  |            ypatingą pobūdį, yra visus mūsų darbus ženklinantis tikslas – „
32 VI,68  |        skelbimas[104]. ~Čia išryškėja mūsų tapatybės bruožas, kuris
33 VI,68  |      ganytojai, mes esame – nepaisant mūsų nepakankamumo – Vyriausiojo
34 VI,68  |        visuotinės Bažnyčios ganytoją, mūsų brolius vyskupus, vadovaujančius
35 VI,73  |        entuziazmą skelbti Jėzų Kristų mūsų dienomis. ~  ~  ~
36 VII,75 |             esmę ir būdą. Toks yra ir mūsų noras, todėl raginame visus
37 VII,76 |        Šiandien dažnai kartojama, jog mūsų amžius tiesiog ištroškęs
38 VII,76 |            ženklai” neturėtų užklupti mūsų netikėtai. Tyliai arba garsiai,
39 VII,76 |           laipsniu esame atsakingi už mūsų skelbiamos Evangelijos sėkmingą
40 VII,76 |      pasaulyje. Visiems jiems sakome: mūsų evangelizacinis uolumas
41 VII,76 | evangelizacinis uolumas turi kilti iš mūsų gyvenimo autentiško šventumo,
42 VII,76 |          Neregimąjį[122]. Pasaulis iš mūsų reikalauja ir laukia gyvenimo
43 VII,76 |                Be šių šventumo ženklų mūsų žodis sunkiai pateks į nūdienos
44 VII,77 |            gali tie, kuriems taikomas mūsų skelbimas, nepasijusti sutrikę,
45 VII,77 |            papiktinti, matydami, kaip mūsų skelbiamą Evangeliją drasko
46 VII,77 |              ne tik ženklas, rodantis mūsų priklausomybę Kristui, bet
47 VII,77 |              susitaikinimas su Dievu, mūsų Tėvu, priklauso nuo to,
48 VII,77 |             bendradarbiaujama su tais mūsų broliais Kristuje, su kuriais
49 VII,77 |             Kristaus priesakas, to iš mūsų reikalauja pareiga skelbti
50 VII,78 |               Dievo tautos ganytojus, mūsų pastoracinė tarnyba verčia
51 VII,80 |           šventųjų įkarščiu ~80.   Šį mūsų kreipimąsi įkvepia didžiausių
52 VII,80 |               klaida primesti ką nors mūsų brolių sąžinei. Tačiau visai
53 VII,80 |          Evangelijos tarnų balsą; nuo mūsų priklauso, ar ji išaugs
54 VII,80 |     nuslopinti. Tegu tai būna didysis mūsų pašvęstojo gyvenimo džiaugsmas.
55 VII,80 |             gyvenimo džiaugsmas. Tegu mūsų laikų pasaulis, kuris ieško
56 Pab,81 |           Broliai, Sūnūs ir Dukterys, mūsų prašymas, kylantis iš mūsų
57 Pab,81 |            mūsų prašymas, kylantis iš mūsų širdies gelmių ir atkartojantis
58 Pab,81 |               gelmių ir atkartojantis mūsų brolių, kurie buvo susirinkę
59 Pab,81 |            anksčiau sužinoti daugybės mūsų brolių, krikščionių ir nekrikščionių,
60 Pab,82 |            Šventojo Petro, 1975 metų, mūsų tryliktųjų pontifikato metų,