Chapter,Paragraph

 1  I,6  |        Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau
 2  I,7  |           didžiausias evangelizuotojas. Jis buvo toks iki galutiniausios
 3  I,12 |                 yra tas ženklas, kuriam jis teikia didžiulę reikšmę:
 4  I,12 |     evangelistas Jonas yra pasakęs, jog jis atėjo ir turėjo mirti, kad „
 5  I,12 | išsklaidytuosius Dievo vaikus”[30]. Tad jis užbaigia savo apreiškimą,
 6 II,20 |              yra mūsų laikų drama; toks jis būdavo ir kitomis epochomis.
 7 II,22 |           slėpinį? Kaip garantuoti, kad jis būtų girdimas ir pasiektų
 8 II,22 |                 skirta tiek vietos, kad jis neretai tampa jos sinonimu;
 9 II,23 |                išskleidžiamas tada, kai jis išgirstamas, priimamas bei
10 II,24 |        Praėjusio Sinodo reikšmė ta, kad jis mus be paliovos kvietė,
11 III,26|                žmogumi tapusiame Žodyje jis suteikė būtį visiems daiktams
12 III,26|            anonimiška bei tolima galia; jis yra Tėvas: „Mes vadinamės
13 III,30|           liudyti jį ir garantuoti, kad jis apimtų visus aspektus. Tai
14 III,33|            reikėtų pasakyti štai ką: ~– jis negali būti paprasčiausiai
15 III,33|                kuris yra Dievas; ~– tad jis yra susijęs su tam tikru
16 III,35|           duomenis bei išvadas, net jei jis pateikiamas kaip šiandienė
17 III,37|            ginkluotam – vos prasidėjęs, jis būna nekontroliuojamas, –
18 III,37|            kurių, kaip norima įtikinti, jis išlaisvino. Tai jau esame
19 IV,42 |                yra sotus kalbų; neretai jis aiškiai bodisi klausymu
20 IV,43 |                ir daug iš jo gauna, jei jis būna paprastas, aiškus,
21 IV,48 |        neabejotinai yra ribotas. Dažnai jis neapsaugotas nuo daugelio
22 IV,48 |          prietarų įsiskverbimo. Neretai jis apsiriboja garbinimo forma,
23 IV,48 |             pedagogika – gera kryptimi, jis yra kupinas vertybių. Per
24 IV,48 |                 paprastieji ir vargšai. Jis daro žmogų pajėgų didžiadvasiškumui
25 IV,48 |               reikia parodyti tikėjimą. Jis susijęs su giliųjų Dievo
26 IV,48 |               buvimo – aiškiu suvokimu. Jis sužadina vidines nuostatas,
27  V,54 |                 net karinguoju ateizmu. Jis neapsaugotas nuo išbandymų
28  V,54 |            nepalaikomas kiekvieną dieną jis gali žūti nuo uždusimo ir
29  V,56 |              padarinys. Tačiau šiandien jis turi tam tikrų naujų bruožų.
30 VI,60 |                 arba teikia sakramentą, jis atlieka, net jei yra visiškai
31 VI,60 |              šaknimis. Tai reiškia, jog jis tai daro ne remdamasis kokia
32 VI,60 |               bei pažiūras; priešingai, jis daro tai bendrystėje su
33 VI,65 |        socialinę ir net rasinę aplinką, jis turi likti tokiu katalikų
34 VI,66 |          apaštalams skelbti Dievo žodį. Jis juos išsirinko[94], kelerius
35 VII,75|             misiją. “Dvasios nuvestas”, jis išgyvena dykumoje lemiamą
36 VII,75|           misiją[108]. „Dvasios galybe” jis grįžta į Galilėją[109] ir
37 VII,75|            manęs”. „Šiandien, – skelbia jis, – išsipildė ką tik jūsų
38 VII,75|                   Pasiųsdamas mokinius, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite
39 VII,76|                apie jaunimą sakoma, jog jis bjaurisi viskuo, kas dirbtina
40 VII,76|              dirbtina ar melaginga, kad jis pirmiausia trokšta tiesos
41 VII,77|           Kristui, bet ir įrodymas, kad jis siųstas Tėvo; taigi tai –
42 VII,78|               privalu perduoti kitiems. Jis niekada neišduos ir nenuslėps
43 VII,78|              originalus ar reikšmingas. Jis neatmes tiesos. Jis neaptemdys
44 VII,78|        reikšmingas. Jis neatmes tiesos. Jis neaptemdys apreikštosios
45 VII,78|             savo patogumo ar iš baimės. Jis neapleis jos studijų. Jis
46 VII,78|               Jis neapleis jos studijų. Jis tarnaus jai dosniai, neversdamas
47 VII,79|         broliška meile žmonėms, kuriuos jis evangelizuoja. Apaštalas
48 VII,79|               nesužeisti kito, ypač jei jis silpno tikėjimo[129], ištarmėmis,
49 VII,80|            įprastus išganymo kelius. Ir jis įpareigojo mus jo galia