Chapter,Paragraph

 1 Intro,1|           susikrimtimo, yra tarnyba ne tik krikščionių bendruomenei,
 2 Intro,3|          temos svarbą esame pabrėžę ne kartą gerokai iki Sinodo
 3 Intro,4|      įleisti ją į žmogaus širdį, ar ne? ~  ~
 4 Intro,5|             siūlo išmintį, kuri yra ne iš šio pasaulio. Ji pajėgi
 5  I,15  |         kaip gyvą ir brangų paveldą ne tam, kad laikytų jį paslėptą,
 6  I,15  |        skelbti. Jie privalo skelbti ne save pačius ar savo asmenines
 7  I,16  |     Bažnyčios, klausą Kristaus, bet ne Bažnyčios, priklausą Kristui,
 8 II,19  |     žmonijos sričių: Bažnyčiai rūpi ne tik Evangelijos skelbimu
 9 II,20  |       žmogaus kultūrą ir kultūras – ne dekoratyviai, tartum užtepant
10 II,20  |         visas netapdamos pavaldžios nė vienai iš jų. ~Kultūros
11 II,21  |      krikščioniškose šalyse, tačiau ne pagal krikščioniškus principus,
12 III,31 |     adresuojama evangelizacija, yra ne abstrakti būtybė, bet priklauso
13 III,35 | teologiniais apmąstymais, žino, kad ne kiekviena išlaisvinimo sąvoka
14 III,37 |            gali veikiau uždelsti, o ne paspartinti socialinę pažangą,
15 III,38 |             tikras krikščionis turi ne ignoruoti, bet padaryti
16 III,38 |         Apie tai, ką čia priminėme, ne kartą kalbėta per Sinodo
17 IV,41  |           mieliau klauso liudytojų, ne mokytojų, o jei klauso mokytojų,
18 IV,47  |            ir antgamtinį, kuris yra ne gamtinio gyvenimo paneigimas,
19 IV,48  |             yra įleidusi šaknis jau ne vieną šimtmetį, tiek ten,
20 IV,48  |            yra liaudies religija, o ne religingumu. ~Elgesio taisykles
21  V,49  |         atėjimo skelbėjo pagonims – ne žydams – charizma dar labiau
22  V,57  |         Evangelijos naujiena skirta ne mažai įvesdintųjų, privilegijuotųjų
23  V,58  |            tikrove tampa ir kitaip, ne tiktai per jas; ~– kiekvieną
24 VI,60  |           reiškia, jog jis tai daro ne remdamasis kokia nors sau
25 VI,60  |            Viešpaties pavedimu, tai nė vienas evangelizuotojas
26 VI,63  |              artimai susilydžiusios ne tik su žmonėmis, bet ir
27 VI,63  |          kalba” čia derėtų suprasti ne tiek semantine ar literatūrine,
28 VI,70  |             tiesioginė užduotis yra ne kurti bei plėtoti bažnytinę
29 VI,70  |         labiau šios tikrovės dalys, nė kiek neprarasdamos savo
30 VI,71  |          yra evangelizuojami. Tėvai ne tik perduoda Evangeliją
31 VI,73  |         rodo Bažnyčia. Ji atsiveria ne tik naujoms įžvalgoms, bet
32 VI,73  |         visada įkvepiančių versmių, nė menkiausios dalies šių vertybių
33 VI,73  |     nuodugnus parengimas sustiprins ne tik jų pasitikėjimo savimi
34 VII,74 |       kuriomis evangelizacija tampa ne tik galima, bet ir veiksminga
35 VII,75 |       veikimo. Be jos vaisių neduos nė tobuliausias evangelizuotojo
36 VII,75 |           žmogaus širdies nepaveiks nė įtikinamiausia dialektika.
37 VII,77 |           jog jo sekėjų vienybė yra ne tik ženklas, rodantis mūsų
38 VII,77 |       teikti Kristaus tikintiesiems ne susiskaldžiusių ir tikrai
39 VII,77 |           susiskaldžiusių ir tikrai ne pamokomų kivirčų perskirtų
40 VII,78 |         žodyje ir, kartojame, esame ne jos šeimininkai ar savininkai,
41 VII,79 |        troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet
42 VII,79 |     pastangos perduoti krikščionims ne abejones ir netikrybes,
43 VII,80 |              kad ir į išganymą, yra ne kas kita, kaip religijos
44 VII,80 |             širdies tiesumu? Be to, ne paslaptis, kad pasaulis
45 VII,80 |        įkalbinėjimą”[131]; tai būtų ne kėsinimasis į religijos
46 VII,80 |            išgirsta Gerąją Naujieną ne iš liūdnų ir netekusių drąsos,