Chapter,Paragraph

 1 Intro,1|    patikėta evangelizacija, idant jie šiais netikrumo bei sumaišties
 2 Intro,2|  įsimintino susirinkimo pabaigoje jie nutarė su dideliu pasitikėjimu
 3  I,10  |         jėga – Viešpats sako, jog jie priklauso smarkiesiems[24], –
 4  I,12  |   nuolankiesiems ir vargdieniams, jie tampa jo mokiniai ir „jo
 5  I,13  |         statydintų ir ja gyventų. Jie sudaro savo ruožtu evangelizuojančią
 6  I,15  |           pasiunčia juos skelbti. Jie privalo skelbti ne save
 7  I,15  |           nėra nei Bažnyčia,  nei jie patys; jie yra Evangelijos
 8  I,15  |         Bažnyčia,  nei jie patys; jie yra Evangelijos tarnautojai,
 9  I,16  |        ketinimų, tačiau nusistatę jie tikrai klaidingai – be perstojo
10  I,16  |         be perstojo tikinant, jog jie mylį Kristų, bet be Bažnyčios,
11 II,18  |           sąžinę, veiklą, į kurią jie įsitraukia, jų konkretų
12 II,21  |       gera. Taip pat tarkime, jog jie visiškai paprastai bei spontaniškai
13 II,21  |     nenumaldomus klausimus: kodėl jie tokie? kodėl jie taip gyvena?
14 II,21  |            kodėl jie tokie? kodėl jie taip gyvena? kas juos įkvepia?
15 II,21  |           kas juos įkvepia? kodėl jie yra tarp mūsų? Toks liudijimas
16 II,21  |     krikščionys, ir šiuo požiūriu jie visi gali būti tikri evangelizuotojai.
17 II,24  |         kitą šalinantys. Iš tiesų jie yra vienas kitą papildantys
18 III,25 |         nuo kintančių aplinkybių. Jie patys irgi kinta. Tačiau
19 III,26 |          nežinomą Dievą[55], kurį jie garbina neįvardydami arba
20 IV,41  |         mokytojų, tai dėl to, kad jie yra liudytojai”[67]. Tai
21 IV,42  |          kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! <…>
22  V,49  |         ir panašių žodžių prasmę; jie pavertė juos savo veiklos
23  V,54  |    vadinami tikinčiaisiais, idant jie dar labiau būtų tokie. ~
24 VI,59  |         Dvylikos misijinę veiklą: jie „skelbė tiesos žodį ir gimdė
25 VI,61  |     išsiplėtusią visoje Visatoje. Jie visiškai aiškiai suvokė
26 VI,64  |       šiam visuotinumo matmeniui. Jie instinktyviai ir labai stipriai
27 VI,64  |      lengvai jame save atpažįsta. Jie virpa ir giliai viduje kenčia,
28 VI,68  |      mokyti apreikštosios tiesos. Jie yra tikėjimo mokytojai. ~
29 VI,68  |          in persona Christi[103]. Jie yra Dievo tautos auklėtojai
30 VI,68  |           savo vyskupais, kuriems jie padeda, bendrystės, kylančios
31 VI,69  |       Giliausiu savo būties lygiu jie, ištroškę dieviškojo Absoliuto
32 VI,69  |  įsiterpia į Bažnyčios dinamizmą. Jie liudija šį šventumą. Jie
33 VI,69  |          Jie liudija šį šventumą. Jie konkrečiai įkūnija Bažnyčią,
34 VI,69  |      reikalavimams. Savo gyvenimu jie yra visiško atsidavimo Dievui,
35 VI,69  |  Evangelijos iki žemės pakraščių. Jie yra sumanūs, ir jų apaštalavimas
36 VI,69  |           originalumu, genialumu. Jie yra dosnūs; juos dažnai
37 VI,69  |   priešakiniuose misijų postuose, jie nepabūgsta didžiausių pavojų
38 VI,72  |        pat problemos, su kuriomis jie grumiasi, turėtų sužadinti
39 VII,75 |      jiems į lūpas žodžius, kurių jie patys vieni nebūtų galėję
40 VII,75 |      evangelizuotojus, kad ir kas jie būtų, nepaliaujamai su tikėjimu
41 VII,76 | pažįstamas ir toks artimas, tarsi jie regėtų Neregimąjį[122].
42 VII,79 |       krikščioniškajam gyvenimui; jie turi į tai teisę kaip Dievo
43 VII,80 |   paminėti per Šventuosius metus. Jie mokėjo įveikti daugybę evangelizacijos