1010-dalyk | dalyt-itamp | iterp-mokin | moko-pasir | pasis-sazin | scien-turti | tusci-zymus
bold = Main text
Chapter,Paragraph grey = Comment text
2507 VI,67(100) | Decreta, ed. Istituto per le Scienze Religiose, Bologna 1973 (
2508 I,15 | gilinasi į Bažnyčios ištakas, seka jos raidą žingsnis po žingsnio
2509 VII,77 | Su didele viltimi sekame viso krikščioniškojo pasaulio
2510 VII,77 | testamentas mums sako, jog jo sekėjų vienybė yra ne tik ženklas,
2511 VII,80 | ten, kur ji jau egzistuoja sėklose, pasėtose Viešpaties? ~Kiekvienas,
2512 IV,43 | kuriantis taiką ir vienybę. Sekmadienio homilijos, jei ji pasižymi
2513 III,33 | praktikos ar trumpalaikės sėkmės sumetimais.~~
2514 VII,76 | mūsų skelbiamos Evangelijos sėkmingą žygį. ~„Kokia Bažnyčios
2515 V,58 | visumai ir niekada nebus sektantiškos.~Šiomis sąlygomis, kurios,
2516 IV,48 | netgi gali skatinti kurtis sektas ir kelti grėsmę tikrai bažnytinei
2517 V,50 | kuriuo nors vienu žmonijos sektoriumi, kuria nors viena žmonių
2518 V,55 | sekuliarizmą. Čia nekalbama apie sekuliarizaciją, kurią sudaro teisingos,
2519 V,55 | žmogaus galiai, tokio pobūdžio sekuliarizmas baigia tuo, jog ima į Dievą
2520 V,56 | niekuo netikįs. ~Ateistinio sekuliarizmo bei religinės praktikos
2521 VI,63 | derėtų suprasti ne tiek semantine ar literatūrine, kiek antropologine
2522 VI,64 | evangelizuotoja, tai yra pajėgi semti iš visuotinio paveldo, idant
2523 VI,73 | Bažnyčios poreikių paisymas. Semtis iš šių visada įkvepiančių
2524 V,56 | Nepraktikuojantieji – tai labai senas reiškinys Bažnyčios istorijoje;
2525 III,30 | tokio pat žiauraus kaip senasis politinis kolonializmas,
2526 III,35 | pateisinti jį viena ar kita Senojo ar Naujojo Testamento vieta;
2527 V,56 | visuose kultūros sluoksniuose, senose ir jaunose Bažnyčiose. Bažnyčia,
2528 V,55 | griovimo sėklų, nykstančių senų ir atsirandančių naujų įsitikinimų
2529 VII | Septintasis skyrius ~EVANGELIZACIJOS
2530 IV,47 | gyvenimą gyvai išreiškia septyni sakramentai ir jiems būdingas
2531 VI,62 | žmonės ypač jautrūs. ~Labai sergėkimės, kad visuotinės Bažnyčios
2532 VII,78 | pastoracinė tarnyba verčia tiesą sergėti, ginti ir skelbti nepaisant
2533 VII,78 | ar savininkai, bet tiktai sergėtojai, šaukliai, tarnai. ~Iš kiekvieno
2534 V,58 | vieninteliais Evangelijos sergėtojais, tačiau, suvokdamos, jog
2535 I,15 | turinys, kurį Bažnyčia sergsti kaip gyvą ir brangų paveldą
2536 VI,71(106) | AUKSABURNIS. In Genesim serm. VI, 2; VII, 1: PG 54, 607–
2537 VI,69 | Bažnyčiai ir savo broliams bei seserims ženklas. ~Kaip tokiems,
2538 VII,80 | džiaugsmą, net jei turime sėti su ašaromis. Tegu tai mums
2539 III,35 | išlaisvinimą Bažnyčia artimai sieja su išganymu Jėzuje Kristuje,
2540 V,55 | nereikalingas ir tampa trikdžiu. Siekdamas pripažinimo žmogaus galiai,
2541 Intro,2 | galima sutraukti į vienintelį siekį padaryti XX amžiaus Bažnyčią
2542 VII,76 | įsipareigojusi pastangoms, kuriomis siekiama atkurti visišką krikščionių
2543 II,21 | yra solidarūs su visais, siekiančiais visko, kas kilnu ir gera.
2544 III,39 | susijusio su evangelizacija bei siekiančio įgyvendinti žmogaus laisvę
2545 VII,77 | Vienybės siekimas ~77. Evangelizacijos jėga
2546 III,28 | blogio slėpinio bei gėrio siekimo skelbimą. Lygiai taip pat –
2547 III,32 | programos matmenimis: jos siekius – antropocentriniais tikslais,
2548 VI,61 | Bažnyčia neturi jokių sienų ir ribų, išskyrus tas, kurias,
2549 II,24 | priešpriešinus, tuos elementus sieti vieną su kitu, idant pasiektume
2550 VII,76 | visiems, ypač vargšams ir silpniesiems, klusnumo ir nuolankumo,
2551 IV,42 | formų aktualumo, neturėtų silpninti išliekamos žodžio galios
2552 VII,79 | nesužeisti kito, ypač jei jis silpno tikėjimo[129], ištarmėmis,
2553 V,56 | istorijoje; tai natūralaus silpnumo, gilaus nenuoseklumo, glūdinčio
2554 VI,65 | kiekvienai tautai būdingais simboliais ir pateikiamas teologinės
2555 VI,63 | nevartodama jos kalbos, ženklų bei simbolių, neatsakydama į jos keliamus
2556 IV,46 | Zachiejumi, samariete, Simonu fariziejumi – ir apaštalai.
2557 Intro,5 | nei su abejingumu, nei su sinkretizmu ar klaidingu prisitaikymu.
2558 Intro,4 | Vadovaujantis 1974 m. Sinodu ~4. Ši ištikimybė Naujienai,
2559 II,22 | kad jis neretai tampa jos sinonimu; tuo tarpu tai tėra tik
2560 I,7 | mėginimams pateikti tokią sintezę nebus galo. Pasitenkinsime
2561 III,38 | nuostatomis ar tarnavimu politinei sistemai. Bažnyčia visada stengiasi
2562 III,39 | šiandien gyvena engiami sistemingų persekiojimų! Ištikimybės
2563 III,38 | išlaisvinimas” ideologijose, sistemose ar politinėse grupėse. Išlaisvinimą,
2564 III,32 | nepakartojamumą ir ideologinių sistemų bei politinių partijų būtų
2565 IV,43 | gyvenimo įvykių bei žmogiškuųjų situacijų, teikiančių progą taktiškai,
2566 VII,80 | priminti tuos, kuriuos esame siūlę tikintiesiems paminėti per
2567 Intro,5 | atveria Apreiškimo grožį. Ji siūlo išmintį, kuri yra ne iš
2568 II,23 | negana to, pritarti jo siūlomai gyvenimo – nuo dabar kitokio –
2569 III,27 | dovana visiems žmonėms yra siūlomas Jėzuje Kristuje, žmogumi
2570 VII,80 | pornografija gali turėti teisę būti siūlomi ir dažnai, deja, peršami
2571 I,15 | evangelizuota, Bažnyčia savo ruožtu siunčia Evangelijos šauklius. Ji
2572 I,15 | Taigi gimusi iš siuntimo Bažnyčia savo ruožtu yra
2573 II,22 | tiktai vieną rūpestį: ką siųsti skelbti Jėzaus Kristaus
2574 IV,41 | kalbėdamas apie dievobaimingą ir skaistų gyvenimą, kuriuo be žodžio
2575 I,15 | liudijimu, kelia žavėjimąsi bei skatina atsiversti, tampa Gerosios
2576 IV,47 | kiekvienas krikščionis būtų skatinamas išgyventi sakramentus kaip
2577 VI,73 | veiksmingai skelbti Evangeliją. Skatiname atvirumą, kurį šiandien
2578 V,58 | vargšams, žmogiškosios pažangos skatinimas ir pan. Dar kitais atvejais
2579 VI,67 | skelbimu bei tokio skelbimo skatinimu. ~ ~
2580 V,50 | tikri, jog, nepaisant tokių skausmingų išbandymų, šių apaštalų
2581 I,16 | šiomis dienomis, kai mūsų skausmui girdime kai kuriuos asmenis –
2582 VII,76 | savo ruožtu turi daryti skelbėją šventesnį[121]. ~Pasauliui,
2583 V,58 | pačios išsyk taps Evangelijos skelbėjomis. ~ ~ ~
2584 VII,75 | kiekviename Evangelijos skelbėjyje, kuris leidžiasi būti jos
2585 IV,42 | klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis”[69]. Ši
2586 VII,78 | ko žmonės ieško, kai mes skelbiame jiems Gerąją Naujieną. Tiesa
2587 II,22 | Evangelizacija nėra tikra, jei nėra skelbiami Jėzaus Nazariečio, Dievo
2588 III,25 | elementai ~25. Bažnyčios skelbiamoje naujienoje neabejotinai
2589 Intro,5 | darbininkas, „be iškraipymų skelbiantis tiesos žodį”[10], vykdytų
2590 VI,59 | misijinė ~59. Žmonės, skelbiantys pasaulyje išganymo Evangeliją,
2591 I,14 | noriai priduria: „Kai aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu
2592 V,49 | Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai”[73].
2593 VI,59 | vardu ir malone. „O kas gi skelbs nesiųstas?”[81] – rašė vienas
2594 II,21 | kuriems Kristus niekada nebuvo skelbtas, pakrikštytieji, nepraktikuojantieji
2595 Intro,2 | Kristaus Gerosios Naujienos, skelbtos dviem pagrindiniais raginimais: „
2596 I,14 | kad evangelizuotų, tai yra skelbtų ir mokytų, būtų malonės
2597 Pab,82 | brangūs, Pauliaus žodžiais, skirtais filipiečiams: „Aš dėkoju
2598 VI,65 | formomis, atsižvelgiančiomis į skirtingą kultūrinę, socialinę ir
2599 IV,40 | skiriasi atsižvelgiant į skirtingas laiko, vietos ir kultūros
2600 III,29 | Naujienos – pritaikomos skirtingomis sąlygomis ir nuolat aktualios –
2601 V,55 | dviem sritims, kurios labai skirtingos, tačiau panašios kiekvienos
2602 VI,62 | pasaulio dalyje ji įgyja skirtingus veidus bei išorines apraiškas. ~
2603 Pab,81 | pastoracinės veiklos programoje, skirtoje naujojo amžiaus ir trečiojo
2604 IV,40 | kultūros aplinkybes. Šie skirtumai yra konkretus iššūkis mūsų
2605 V,58 | paverstoms jų įrankiu. ~Skirtumas čia žymus: bendruomenės,
2606 VI,60 | atsakinga už Evangelijos skleidimą. ~ ~
2607 III,31 | evangelizacijos ir žmogaus pažangos – skleidimosi bei išsilaisvinimo – iš
2608 V,58 | regionuose jos atsiranda bei skleidžiasi beveik be išimčių Bažnyčioje,
2609 III,29 | kurio asmuo vargiai gali skleistis[60], apie bendrą gyvenimą
2610 I,11 | stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų”[27]. „Niekados
2611 VI,64 | gyvenimo ir elgesio, poveikio, sklindančio iš tautos, su kuria ji susijusi,
2612 VI,69 | Bažnyčia jiems iš tiesų daug skolinga. ~ ~
2613 III,30 | chroniškas ligas, neraštingumą, skurdą, neteisingumą tarptautinių
2614 III,38 | paaiškinamųjų žodžių šiai temai skyrėme kreipimesi į tėvus susirinkimo
2615 III,28 | anapus šio pasaulio – kurio slaptingasis matmuo bus vieną dieną atskleistas –
2616 III,26 | stabų tuštumą, ieško vedami slapto širdies balso. Tačiau tai
2617 VII,78 | Dievą, apie žmogų ir jo slėpiningą paskirtį, apie pasaulį –
2618 Intro,4 | mūsų dienomis atsitiko tai slėpiningai Gerosios Naujienos galiai,
2619 V,53 | Tėvystės, palankios žmonijai, slėpiniu. Kitaip tariant, mūsų religija
2620 I,8 | Karalystės šauklius[19], jos slėpinius[20], jos vaikus[21], budrumą
2621 II,22 | mokymas, pažadai, Karalystė ir slėpinys. ~Bažnyčios istorija nuo
2622 II,20 | iš paviršiaus ploną dažų sluoksnį, bet gyvybingai, prasiskverbiant
2623 V,56 | žmonių, visuose kultūros sluoksniuose, senose ir jaunose Bažnyčiose.
2624 I,10 | sako, jog jie priklauso smarkiesiems[24], – sunkiu darbu ir kančia,
2625 V,58 | Kristaus Bažnyčia ir galiausiai smerkti kitas bažnytines bendruomenes; ~–
2626 V,58 | Bažnyčios ir suduodančios smūgį jos vienybei, gali būti
2627 III,37 | kad smurtas visada kursto smurtą ir nenugalimai gimdo naujas
2628 III,37 | Raginame jus nepasitikėti smurtu ir revoliucija: tai priešinga
2629 III,37 | Bažnyčia negali pritarti smurtui, ypač ginkluotam – vos prasidėjęs,
2630 VI,62 | šaknis į įvairias kultūrines, socialines ir žmogiškas sritis, kiekvienoje
2631 III,38 | stimulą mylėti brolius ir socialinį mokymą, kurį tikras krikščionis
2632 III,32 | matmenį, – politinio bei socialinio pobūdžio iniciatyvomis.
2633 III,33 | ribotu ūkiniu, politiniu, socialiniu ar kultūriniu matmeniu,
2634 VII,75 | ir labiausiai išplėtoti sociologiniai bei psichologiniai metodai
2635 VI,64 | vadovaudamosi teologiniais, sociologiniais, politiniais ar pastoraciniais
2636 V,58 | bendruomenėmis” tiktai griežtai sociologiniu požiūriu. Jos negali, nepiktnaudžiaudamos
2637 V,58 | paprasčiausiai gali savaip pratęsti sociologiškai nedidelę, kaimo ar panašiai,
2638 IV,42 | daugelio psichologų bei sociologų teigimu, šiuolaikinis žmogus
2639 II,21 | buvimu kartu, dalijimusi bei solidarumu ir yra esminis, apskritai
2640 Intro,3 | įsipareigoti žmogiškajam solidarumui”[7]. Mes taip pat pridūrėme,
2641 II,21 | gyvenimu bei likimu, yra solidarūs su visais, siekiančiais
2642 VI,63(92) | dokumentus, išleistus Šventojo Sosto dėl to paties susirinkimo
2643 IV,42 | šiuolaikinis žmogus yra sotus kalbų; neretai jis aiškiai
2644 VI,61 | medžiu, kurio šakose padangių sparnuočiai susisuka lizdus[88], tinklu,
2645 VI,67 | viršūnėje” – in apice, in specula[100]. Vatikano II Susirinkimas
2646 V,51 | beveik neribotu priemonių spektru: aiškiai išreikštu skelbimu,
2647 IV,47 | nuostabus malonės bei šventumo spinduliavimas. ~Tad evangelizacija tampa
2648 VI,71 | ir iš kur ši Evangelija spinduliuoja. ~Suvokiančioje šią misiją
2649 II,19 | planui prieštaraujantys sprendimo kriterijai, svarbiausios
2650 VII,80 | gerbiant laisvus sąžinės sprendimus, susilaikant nuo veiksmų, „
2651 II,19 | Dėl perkeistinų žmonijos sričių: Bažnyčiai rūpi ne tik Evangelijos
2652 III,34 | savo misijos vien religijos sritimi bei atsieti savęs nuo žemiškųjų
2653 V,55 | Sinode skirtas ir dviem sritims, kurios labai skirtingos,
2654 II,19 | Žmonijos sritys ~19. Dėl perkeistinų žmonijos
2655 V,58 | politinės pakraipos, tam tikros srovės, sistemos ar net partijos
2656 V,55 | pasaulį. Kiek daug mąstymo srovių, vertybių ir antivertybių,
2657 III,27(57) | mysteria Incarnationis et SS. Trinitatis e quibusdam
2658 VI,61 | mūsų svarstymų tarpsnyje stabtelėkime, mieli Broliai, Sūnūs ir
2659 III,37 | nėra krikščioniškas, kad staigūs ar smurto lydimi struktūrų
2660 II,20 | kokia nors kultūra; tad statydinant Karalystę neįmanoma apsieiti
2661 VI,59 | skelbdama Dievo karalystę ir ją statydindama, įsitvirtina pasaulyje kaip
2662 VI,70 | tarnaus Dievo karalystės statydinimui ir per tai išganymui Jėzuje
2663 I,13 | drauge ieškotų Karalystės, ją statydintų ir ja gyventų. Jie sudaro
2664 VII,79 | skelbėjo, kiekvieno Bažnyčios statytojo. Vienas meilės ženklų –
2665 VI,71 | nelengva užduotis būti vienybės statytojomis. ~ ~
2666 I,11 | Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais
2667 I,12 | ženklais, verčiančiais minias stebėtis ir sykiu traukiančiais jas
2668 I,15 | žingsnis po žingsnio ir stebi, kaip ji gyvena ir veikia,
2669 I,6 | aspektai – Įsikūnijimas, stebuklai, mokymas, mokinių subūrimas,
2670 I,12 | ir darbais, ženklais bei stebuklais ir ypač savo mirtimi, Prisikėlimu
2671 V,51 | ėmėsi kaip gautos iš savo Steigėjo. Visas Naujasis Testamentas,
2672 VII,77 | neapgauna”[125]. Visada stengdamiesi gauti visišką vienybę iš
2673 IV,44 | medžiaga. Nepaliaujamai stengiantis įspausti į atmintį, intelektą
2674 IV,44 | mokytojus ir tėvus, kurie stengtųsi tobulintis šio iškilaus,
2675 VII,75 | Dvasios”[114], koks yra Steponas tuomet, kai išrenkamas diakono
2676 III,38 | tikėjimu persunktą nuostatą, stimulą mylėti brolius ir socialinį
2677 IV,43 | savybėmis, dėka gyvuoja ir stiprėja daug parapinių ir kitokių
2678 VI,73 | nes leido Bažnyčiai augti, stiprėti ir plisti. Tačiau dėmesį
2679 Pab,82 | jus, kurie <…> ginant ir stiprinant Evangeliją, visi tebesate
2680 IV,43 | prigimties, kupinas vilties, stiprinantis tikėjimą, kuriantis taiką
2681 VI,64 | kitų Bažnyčių, teikusių jai stiprybės ir jėgų, pasilieka visiškai
2682 IV,45 | per jas ji skelbia „nuo stogų”[72] jai patikėtąją Naujieną.
2683 VII,80 | pirmiausia džiaugsmo ir vilties stoka. Raginame visus, kuriems
2684 III,33 | nevalia paaukoti kokios nors strategijos, praktikos ar trumpalaikės
2685 V,53(74) | KLEMENSAS ALEKSANDRIETIS. Stromata I, 19, 91, 94: S. Ch. 30,
2686 III,27 | nepranokstantys egzistencijos laike struktūros ir visiškai sutampantys
2687 III,36 | polinkiai, jei tie, kurie šiose struktūrose gyvena ar jas valdo, neišgyvena
2688 VII,78 | kurios priartėjate savo studijomis, tačiau kuri visada didesnė
2689 III,36 | suvokia, kad geriausios stuktūros, idealiausios sistemos greitai
2690 VII,80 | nurodydami vieną, būtent įkarščio stygių. Ji rimtesnė už kitas, nes
2691 VII,76 | krikščioniškąsias šeimas, jaunuolius, suaugusiuosius, dirbančiuosius pagal profesiją,
2692 VII,77 | žmonių pavyzdį, bet žmonių, subrendusių tikėjimo požiūriu ir pajėgių
2693 III,25 | esminis turinys, gyvoji substancija, kurios neįmanoma nei keisti,
2694 VI,62 | praeitimi, ypatingu žmogiškuoju substratu. Atvirumui dalinės Bažnyčios
2695 V,58 | priešingai, bazines bendruomenes suburia griežta Bažnyčios kritika;
2696 I,15 | Viešpatį, būti jo iš naujo suburiamai bei suvienijamai. Norėdama
2697 I,6 | stebuklai, mokymas, mokinių subūrimas, Dvylikos išsiuntimas, Kryžius
2698 I,13 | žmonėms. Ją priėmę ir jos suburti į išganymo bendruomenę gali
2699 I,12 | atėjo ir turėjo mirti, kad „suburtų į vienybę išsklaidytuosius
2700 VI,64 | visomis kitomis Bažnyčiomis, sudarančiomis visumą, troškimu, – juo
2701 III,28 | ir Evangelijos branduolį sudarančios broliškos meilės visiems
2702 III,30 | Bažnyčios sūnų ir dukterų, sudarančių šias tautas, balsą; tos
2703 III,35 | būtinai yra nuosekli bei suderinama su bibline žmogaus, daiktų
2704 III,37 | patvirtinti, kad smurtas nėra suderinamas su Evangelijos dvasia, tai
2705 VI,70 | sritis – tai platus bei sudėtingas politikos, visuomenės ir
2706 V,53 | Tokia padėtis tikrai kelia sudėtingų ir sunkių klausimų, kuriuos,
2707 V,53 | vertinimas, nei kylančių klausimų sudėtingumas Bažnyčiai negali reikšti
2708 V,58 | atsiskiriančios nuo Bažnyčios ir suduodančios smūgį jos vienybei, gali
2709 VII,80 | Dievo, norinčio, kad sėkla sudygtų per Evangelijos tarnų balsą;
2710 Intro,4 | pamatinę problemą, kurią galimą suformuluoti taip: ar Bažnyčia po Susirinkimo
2711 III,29 | evangelizacijai reikia aiškiai suformuluotos Naujienos – pritaikomos
2712 VI,63 | paaukojama pati ta tikrovė ir sugriaunama vienybė, be kurios nėra
2713 IV,41 | bendrystėje, kurios niekas negali sugriauti, ir su beribiu užsidegimu
2714 IV,46 | asmeninę sąžinę pasiekia ir sujaudina visiškai nepakartojamas
2715 VI,69 | iškalbingu skelbimu, pajėgiu sujaudinti net geros valios nekrikščionis,
2716 VI,73 | kurią savo istorijos raidoje sukaupė Bažnyčia, – pavyzdžiui,
2717 VII,77 | skelbimas, nepasijusti sutrikę, suklaidinti ar papiktinti, matydami,
2718 Intro,4 | galiai, kuri pajėgi stipriai sukrėsti žmogaus sąžinę? ~– Kiek
2719 IV,42 | naudotis šios civilizacijos sukurtomis šiuolaikinėmis priemonėmis.
2720 VII,77 | skiriasi visuomenės ir žmogaus sukurtųjų institucijų sampratos. ~
2721 Intro,2 | pajėgaus pradėti Bažnyčioje, suleidusioje dar gilesnes šaknis į nenykstamą
2722 VI,73 | labai įvairias užduotis, sulig Viepaties jiems dovanotomis
2723 Intro,1 | jie šiais netikrumo bei sumaišties laikais vydytų savo misiją
2724 VI,69 | žemės pakraščių. Jie yra sumanūs, ir jų apaštalavimas neretai
2725 VI,62 | federacijos. Viešpaties sumanymu Bažnyčia yra visuotinė pašaukimu
2726 VII,77 | Evangelizacijos jėga kur kas sumažėja, jei Evangelijos skelbėjai
2727 III,33 | praktikos ar trumpalaikės sėkmės sumetimais.~~
2728 VI,62 | esmės skirtingų Bažnyčių sumos ar, jei taip galima sakyti,
2729 II,22 | Jėzaus Nazariečio, Dievo Sūnaus, vardas, mokymas, pažadai,
2730 VII,78 | paskirtį, apie pasaulį – sunki tiesa, jos ieškome Dievo
2731 Pab,82 | ir užbaigti, ypač šiais sunkiais, bet vilties kupinais laikais. ~
2732 VI,64 | regimo centro, joms labai sunku, jei išvis įmanoma, išvengti
2733 Intro,5 | norėtume padėti savo broliams, sūnums ir dukterims į šiuos klausimus
2734 IV,42 | ar lemti pasitikėjimo juo sunykimą. Žodis visada lieka aktualus,
2735 VI,63 | prarasti savo sielą ir visiškai sunykti, jei, dangstantis vertimo
2736 IV,45 | bendravimo priemonių, pirmąkart supažindinant su tikėjimu, katekizuojant
2737 VI,67(100) | cit., p. 609; Konstitucija Supernae dispositionis, ed.cit.,
2738 VII,75 | kuriuo aš gėriuosi”[107] suprantamai apreiškia apie jo išrinkimą
2739 Intro,5 | Kvietimas apmąstyti 5. Visi suprantame, kaip neatidėliotina ištikimai,
2740 Intro,3 | pateikti mūsų laikų žmonėms kuo suprantamiau ir įtaigiau. ~ ~
2741 Intro,5 | apmąstymui visą į Bažnyčią surinktą Dievo tautą ir suteikti
2742 V,50 | pagundos dėl įvairių priežasčių susiaurinti savo misijinės veiklos sritį.
2743 VI,68 | savo giliausią pašaukimą susibūrusią bendruomenę. Visa tai darydami
2744 VII,80 | pasiteisinimų grindimu, susidurs su visiškai skirtingu požiūriu. ~
2745 V,56 | abiejų pasaulių, nei su jais susidūrusi sustoti; norėdama ir jiems
2746 I,6 | žodžiai įgauna visišką prasmę susiejus juos su ankstesnėmis eilutėmis,
2747 VI,68 | evangelizacijos tarnyboje susiję tie, kurie kunigystės šventimų
2748 VI,67 | pirma vykdoma per veiklą, susijusią su Gerosios Naujienos skelbimu
2749 III,31 | aptarinėjamas problemas, susijusias su teisingumu, išlaisvinimu,
2750 III,32 | su išlaisvinimo problema susijusiems dramatiškiems klausimams,
2751 III,39 | autentiško išlaisvinimo, susijusio su evangelizacija bei siekiančio
2752 II,20 | išgyvenama žmonių, iš pagrindų susijusių su kokia nors kultūra; tad
2753 VII,80 | nuodugniau patyrinėti klausimus, susijusius su perdėm paviršutinišku
2754 Intro,1 | kamuojamiems baimės bei susikrimtimo, yra tarnyba ne tik krikščionių
2755 VII,80 | laisvus sąžinės sprendimus, susilaikant nuo veiksmų, „kurie panašėtų
2756 V,53 | negali reikšti raginimo susilaikyti nuo Jėzaus Kristaus skelbimo
2757 VI,63 | Dalinės Bažnyčios, artimai susilydžiusios ne tik su žmonėmis, bet
2758 I,14 | 1974 metų spalio didžiajam susirinkimui su džiaugsmu ir paguoda
2759 IV,43 | paraliturginiuose tikinčiųjų susirinkimuose. Ji visada bus privilegijuota
2760 VII,77 | skelbėjai tarpusavyje visaip susiskaldę. Argi tai nėra viena didžiausių
2761 VII,77 | Kristaus tikintiesiems ne susiskaldžiusių ir tikrai ne pamokomų kivirčų
2762 VI,61 | šakose padangių sparnuočiai susisuka lizdus[88], tinklu, užgriebiančiu
2763 VII,77 | tikintiesiems, kad „visų žmonių susitaikinimas su Dievu, mūsų Tėvu, priklauso
2764 Intro,2 | Apsivilkite nauju žmogumi”[4] ir „Susitaikinkite su Dievu”[5], šauklės tarnybą. ~
2765 Pab,81 | šviesa, švietusi milijonams susitaikinusių su Dievu žmonių vietinėse
2766 II,20 | iš vidaus atnaujinti per susitikimą su Gerąja Naujiena. Tačiau
2767 II,20 | Gerąja Naujiena. Tačiau toks susitikimas neįmanomas, jei Evangelija
2768 IV,48 | vis labiau virsti tikru susitikimu su Dievu Jėzuje Kristuje. ~ ~ ~
2769 V,53 | Bažnyčia taip leidžia jam susitikti su dieviškosios Tėvystės,
2770 V,58 | Bažnyčioje, idant su ja susivienytų ir prisidėtų prie jos augimo. ~
2771 VI,69 | apaštalavimas neretai kelia susižavėjimą originalumu, genialumu.
2772 IV,43 | įvairove. Iš tiesų: neįmanoma suskaičiuoti gyvenimo įvykių bei žmogiškuųjų
2773 VI,73 | Toks nuodugnus parengimas sustiprins ne tik jų pasitikėjimo savimi
2774 V,56 | nei su jais susidūrusi sustoti; norėdama ir jiems nešti
2775 I,14 | malonės dovanos tarpininkė, sutaikintų nusidėjėlius su Dievu ir
2776 Pab,82 | jai skirtą dieną, sykiu sutampančią su Vatikano II Susirinkimo
2777 III,27 | laike struktūros ir visiškai sutampantys su žemiškais norais, viltimis,
2778 III,26 | žmogumi tapusiame Žodyje jis suteikė būtį visiems daiktams ir
2779 II,23 | bei sutvirtina per jais suteikiamą malonę. ~ ~
2780 VI,69 | dosnūs; juos dažnai galima sutikti priešakiniuose misijų postuose,
2781 Intro,2 | tikslus galiausiai galima sutraukti į vienintelį siekį padaryti
2782 VII,77 | mūsų skelbimas, nepasijusti sutrikę, suklaidinti ar papiktinti,
2783 V,58 | socialinę padėtį, pavyzdžiui, sutuoktinių poras, jaunuolius, tam tikros
2784 II,23 | pritarimą paliudija bei sutvirtina per jais suteikiamą malonę. ~ ~
2785 V,57 | nerimu dėl klaidžiojančių bei suvargusių, kurie yra „lyg avys be
2786 III,33 | negali būti paprasčiausiai suvaržytas ribotu ūkiniu, politiniu,
2787 I,15 | iš naujo suburiamai bei suvienijamai. Norėdama išlaikyti gyvybingumą,
2788 V,58 | pat tuos, kuriuos jau yra suvienijusi kova už teisingumą, broliška
2789 VI,68 | Bažnyčioms, kunigus ir diakonus, suvienytus su savo vyskupais, kuriems
2790 V,57 | pasiektų tiesos pažinimą”[79]. ~Suvokdama savo pareigą skelbti išganymą
2791 V,58 | Evangelijos sergėtojais, tačiau, suvokdamos, jog Bažnyčia yra daug platesnė
2792 VI,61 | Visatoje. Jie visiškai aiškiai suvokė priklausą didesnei bendruomenei,
2793 VI,71 | Evangelija spinduliuoja. ~Suvokiančioje šią misiją šeimoje visi
2794 VI,70 | kompetentingai jas plėtojančių ir suvokiančių, jog jiems reikia išskleisti
2795 VII,76 | vilties, – visus pasauliečius, suvokiančius savo kaip evangelizacijos
2796 IV,48 | meilės kupino buvimo – aiškiu suvokimu. Jis sužadina vidines nuostatas,
2797 Pab,81 | Jubiliejaus lygiai taip pat sušvinta pastoracinės veiklos programoje,
2798 II,21 | reiklesnių klausimų. Juos sužadins liudijimas, kuris susijęs
2799 VI,65 | būti nei pakeistas, nei sužalotas. Rengiamas kiekvienai tautai
2800 IV,46 | bendrąja forma galiojanti bei svarbi išlieka kita jos perdavimo
2801 IV,43 | klaida nelaikyti homilijos svarbia ir itin tinkama evangelizacijos
2802 II,19 | prieštaraujantys sprendimo kriterijai, svarbiausios vertybės, interesų objektai,
2803 IV,40 | užtemdyti jos būdų bei priemonių svarbos. ~Klausimas „kaip evangelizuoti?”
2804 VI,61 | perspektyva ~61. Šiame mūsų svarstymų tarpsnyje stabtelėkime,
2805 Intro,4 | turime perduoti ją gyvą ir sveiką, yra pagrindinė evangelizacijos
2806 VI,69 | nepabūgsta didžiausių pavojų savo sveikatai ir net gyvybei. Bažnyčia
2807 Intro | mieli Sūnūs ir Dukterys! ~Sveikinu ir teikiu apaštališkąjį
2808 IV,43 | magisteriumui, įkvėptas sveiko apaštališkojo uolumo, kylančio
2809 III,30 | visus aspektus. Tai nėra svetima evangelizacijai. ~ ~
2810 III,31 | Naująjį Įsakymą teisingai ir taikiai neskatinant tikros, autentiškos
2811 V,53 | Jos yra, vartojant taiklų Vatikano II Susirinkimo
2812 VII,77 | kaip gali tie, kuriems taikomas mūsų skelbimas, nepasijusti
2813 IV,45 | visuomenės bendravimo priemonių taikymas evangelizacijai yra iššūkis.
2814 Intro,4 | Kokius metodus reikėtų taikyti skelbiant Evangeliją, idant
2815 II,24 | evangelizacijos turinį bei čia taikytinus metodus ir aiškiau apibrėždami,
2816 IV,42 | Kristaus žodis”[69]. Ši taisyklė, kadaise nustatyta apaštalo
2817 III,35 | reikalavimams bei elgesio taisyklėms pagrįsti apeliuojama į teologinio
2818 IV,48 | ne religingumu. ~Elgesio taisykles tokios kartu ir turtingos,
2819 III,38 | nepainiojant viso to su taktinėmis nuostatomis ar tarnavimu
2820 IV,43 | situacijų, teikiančių progą taktiškai, tačiau labai įtaigiai parodyti,
2821 VII,78 | pat jūsų dėmesingumo bei taktiškumo perduodant tiesą, prie kurios
2822 V,55 | paradoksalu – nuneigti, jog tame pačiame šiuolaikiniame pasaulyje
2823 II,17 | net linkstama juos tiesiog tapatinti su evangelizacija. ~Taigi
2824 I,14 | pašaukimas, jos giliausioji tapatybė. Ji egzistuoja, kad evangelizuotų,
2825 VI,68 | Čia išryškėja mūsų tapatybės bruožas, kuris neturėtų
2826 VII,79 | bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs”[127].
2827 V,58 | adresatės, jos pačios išsyk taps Evangelijos skelbėjomis. ~ ~ ~
2828 IV,42 | žodžio civilizacijoje, dabar tapusioje neveiksminga bei nereikalinga,
2829 VII,75 | mokinius, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią”[111]. ~
2830 VII,80 | tie, kurie pagrindžiami, tariamai radus vieną ar kitą Susirinkimo
2831 V,53 | žmonijai, slėpiniu. Kitaip tariant, mūsų religija iš tikrųjų
2832 II,21 | kilnu ir gera. Taip pat tarkime, jog jie visiškai paprastai
2833 IV,45 | negalima. ~Šios priemonės, tarnaudamos Evangelijai, gali beveik
2834 VII,78 | dosniai, neversdamas jos tarnauti jam. ~Mus, Dievo tautos
2835 I,15 | patys; jie yra Evangelijos tarnautojai, privalantys perduoti ją
2836 VI,73 | reikalingu visiems Žodžio tarnautojams. Toks nuodugnus parengimas
2837 VII,80 | skelbėjų, bet iš Evangelijos tarnautojų, kurių gyvenimas žėruoja
2838 VI,73 | pajėgias garantuoti ypatingą tarnavimo Bažnyčiai atmainą. ~Žvilgsnis
2839 III,38 | taktinėmis nuostatomis ar tarnavimu politinei sistemai. Bažnyčia
2840 VI,73 | būdu atsiduoda bendruomenės tarnavimui, Bažnyčia tikrai pripažįsta
2841 VII,80 | sudygtų per Evangelijos tarnų balsą; nuo mūsų priklauso,
2842 VI,73 | bet ir naujoms bažnytinėms tarnyboms, pajėgioms atnaujinti bei
2843 I,14 | mokytų, būtų malonės dovanos tarpininkė, sutaikintų nusidėjėlius
2844 VI,61 | Šiame mūsų svarstymų tarpsnyje stabtelėkime, mieli Broliai,
2845 III,29 | gyvenimą visuomenėje, apie tarptautinį gyvenimą, taiką, teisingumą
2846 VI,70 | kultūros, mokslo ir meno, tarptautinio gyvenimo, žiniasklaidos
2847 III,30 | neraštingumą, skurdą, neteisingumą tarptautinių santykių ir ypač prekybos
2848 II,22 | tampa jos sinonimu; tuo tarpu tai tėra tik vienas iš jos
2849 III,28 | yra dabartinės padėties tąsa ir visiškas peržengimas:
2850 III,30 | dukterų, sudarančių šias tautas, balsą; tos tautos, kaip
2851 II,19 | geografines sritis ar vis didesnes tautines grupes, bet ir pasiekti,
2852 VII,77 | pajėgių atrasti susitikimo tašką anapus bet kurios konkrečios
2853 IV,42 | Todėl ir mūsų dienomis tebegalioja šv. Pauliaus aksioma: „Tikėjimas
2854 II,17 | rezultatas dar ir šiandien tebėra dažnų studijų objektas.
2855 Pab,82 | stiprinant Evangeliją, visi tebesate man duotos malonės dalininkai.
2856 III,39 | religijos laisvės drama tebesitęsia, nors neretai ir dangstoma
2857 VII,75 | skelbimą. ~Evangelizacijos technika yra geras dalykas, tačiau
2858 Pab,81 | ženklinantiems metams. Ir tegul evangelizacija bus pagrindinė
2859 III,34 | išlaisvinimo formų skelbimu, teigdama, jog jos indėlis į išlaisvinimą
2860 V,55 | būtent pasaulio sampratą, teigiančią, jog pasauliui paaiškinti
2861 IV,42 | psichologų bei sociologų teigimu, šiuolaikinis žmogus gyvena
2862 V,58 | bendruomenėmis, net jei ir teigtų priešiškumu hierarchijai
2863 VI,68 | Eucharistijos bei kitų sakramentų teikėjai. ~Taigi mes, ganytojai,
2864 III,28 | taip pat apima vilties, teikiamos Dievo pažadų, duotų per
2865 VII,77 | tikrai susijęs su Bažnyčios teikiamu vienybės liudijimu. Tai
2866 IV,43 | bei žmogiškuųjų situacijų, teikiančių progą taktiškai, tačiau
2867 IV,47 | veiksmingumo, jeigu prieš jį teikiant nėra buvę nuodugnaus pamokymo
2868 IV,43 | Eucharistijos šventimą, teikiantį jam ypatingos galios ir
2869 II,17 | Krikšto ir kitų sakramentų teikimą. Bet kuriam daliniam ir
2870 Intro | ir Dukterys! ~Sveikinu ir teikiu apaštališkąjį palaiminimą! ~ ~
2871 VI,64 | centro bei kitų Bažnyčių, teikusių jai stiprybės ir jėgų, pasilieka
2872 VI,61 | liturgiją, liudydami priešais teisėjus ir budelius, taip pat apologetiniuose
2873 VI,63 | nepriklausomai nuo regionų ribų. ~Teisėtai atsižvelgiant į dalines
2874 V,55 | kurią sudaro teisingos, teisėtos ir niekaip tikėjimui ar
2875 V,51 | filosofiniais tyrinėjimais ir teisėtu kreipimusi į žmogaus širdies
2876 III,36 | kurios būtų žmoniškesnės ir teisingesnės, labiau gerbiančios asmens
2877 II,18 | išreikšti keliais žodžiais, teisingiausia, matyt, bus pasakyti, jog
2878 V,55 | sekuliarizaciją, kurią sudaro teisingos, teisėtos ir niekaip tikėjimui
2879 III,31 | problemas, susijusias su teisingumu, išlaisvinimu, vystymusi
2880 V,56 | poziciją mėgina aiškinti ir teisinti remdamiesi vidine religija,
2881 VI,61 | erdvė, nei laikas: „nuo teisiojo Abelio iki paskutiniojo
2882 V,50 | žodžio skelbėjai netenka savo teisių, būna persekiojami, bauginami
2883 V,50 | šią visuotinę misiją, vis tekdavo susidurti su įvairiomis
2884 V,53 | įspūdingą giliai religinių tekstų paveldą. Jos mokė melstis
2885 VI,61 | taip pat apologetiniuose tekstuose pirmieji krikščionys reikšdavo
2886 I,16 | laikotarpiu būtent jai yra tekusi užduotis evangelizuoti.
2887 Intro,3 | Dažnai pabrėžiama tema mūsų pontifikato metu ~3.
2888 III,38 | paaiškinamųjų žodžių šiai temai skyrėme kreipimesi į tėvus
2889 VI,68 | kokios nors abejonės ar temdomas menkiausios prieštaros:
2890 V,58 | anoniminio gyvenimo masėje tendencija. Tokios bendruomenės paprasčiausiai
2891 V,55 | nežmoniškos šio „humanizmo” tendencijos. ~Kita vertus, neįmanoma –
2892 VI,64 | nesuprantamų teorijų vardu tenkintis visuotinumo netekusia Bažnyčia,
2893 III,35 | pateikiamas kaip šiandienė teologija – turi savęs paties neigimo
2894 III,32 | Dievo karalystės visa jos teologine prasme”[62]. ~ ~
2895 VI,65 | simboliais ir pateikiamas teologinės raiškos formomis, atsižvelgiančiomis
2896 VI,64 | verčiami jiems nesuprantamų teorijų vardu tenkintis visuotinumo
2897 II,21(51) | Plg. TERTULIJONAS. Apologeticum, 39: CCL,
2898 VII,79 | evangelizuotojo pavyzdys, rašo tesalonikiečiams žodžius, kurie yra programa
2899 VI,66 | pasiuntė savo įpėdinius, kurie, tęsdami apaštalų darbą, ir toliau
2900 III,35 | ar kita Senojo ar Naujojo Testamento vieta; net jei jo ideologiniams
2901 I,15 | šlovės Viešpats grįžta pas Tėvą, pasaulyje lieka Bažnyčia.
2902 VI,65 | praėjusiam Sinodui ištarėme tėviškos meilės kupinus aiškius žodžius,
2903 VII,78 | evangelizuotojo tikimasi pagarbos tiesai, juolab kai jo gilinama
2904 IV,44 | intelektą ir širdį esmines tiesas, kurios turėtų persunkti
2905 V,53 | nors jos, taip sakant, ir tiesia rankas į dangų. ~Dėl šios
2906 VI,70 | forma. ~Jų pirmutinė bei tiesioginė užduotis yra ne kurti bei
2907 VI,69 | vienuolių visiškai atsiduoda tiesioginei Kristaus skelbimo tarnybai.
2908 I,15 | Ji yra normalus, norėtas, tiesiogiškiausias ir regimiausias šios veiklos
2909 V,54 | sakant, įgyvendintų vienybę tiesoje, ji suvokia, jog rimtai
2910 II,23 | pritarti jam širdimi. Pritarti tiesoms, Viešpaties apreikštoms
2911 V,53 | nuoširdi ir kupina širdies tiesumo. Jos turi įspūdingą giliai
2912 VII,80 | pasiekti išganymą širdies tiesumu? Be to, ne paslaptis, kad
2913 IV,43 | būna paprastas, aiškus, tiesus, gerai pritaikytas, iš esmės
2914 III,38 | susirinkimo pabaigoje[65]. ~Reikia tikėtis, kad visi šie apmąstymai
2915 V,58 | ir sykiu vykdytojai? ~Jei tikėtume įvairiais Sinodo metu pareikštais
2916 VII,78 | kiekvieno evangelizuotojo tikimasi pagarbos tiesai, juolab
2917 VII,77 | atkurti. Šventasis Paulius tikina, kad „viltis neapgauna”[125].
2918 I,16 | klaidingai – be perstojo tikinant, jog jie mylį Kristų, bet
2919 V,54 | tikėjimą tų, kurie jau vadinami tikinčiaisiais, idant jie dar labiau būtų
2920 VII,75 | siela. Būtent ji paaiškina tikinčiajam Jėzaus mokymo bei slėpinio
2921 V,58 | kitais atvejais jos buria tikinčiuosius ten, kur dėl kunigų stokos
2922 VII,76 | esame klausiami: ar tikrai tikite tuo, ką skelbiate? ar gyvenate
2923 V,51 | tiesų jau yra evangelizacija tikrąja to žodžio prasme, nors dar
2924 VI,64 | Evangelijai ištikimiausi ir tikrajai Bažnyčios prasmei atviriausi
2925 III,38 | ir socialinį mokymą, kurį tikras krikščionis turi ne ignoruoti,
2926 III,28 | anapus paties žmogaus, kurio tikroji paskirtis nėra apribota
2927 VI,69 | nekrikščionis, jautrius tam tikroms vertybėms. ~Šiuo požiūriu
2928 VI,73 | pasauliečių buvimas žemiškojoje tikrovėje. Tačiau nevalia ignoruoti
2929 II,24 | kriterijus, evangelizacijos tikrumo patikrinimas; neįmanoma
2930 IV,47 | išgyventi sakramentus kaip tikrus tikėjimo sakramentus, užuot
2931 VII,79 | Tikintiesiems reikia tokių tikrybių jų krikščioniškajam gyvenimui;
2932 III,32 | siekius – antropocentriniais tikslais, išganymą, kurio šauklys
2933 V,51 | gana netobula. Siekiant šio tikslo, galima pasinaudoti beveik
2934 VI,73 | skirti savo kalbos orumui, tikslumui ir pritaikymui. Kiekvienam
2935 Intro,2 | Vatikano II Susirinkimo, kurio tikslus galiausiai galima sutraukti
2936 VII,78 | tiesos dėl to, kad pernelyg tingi jos ieškoti, dėl savo patogumo
2937 I,14 | karalystę”[34] visiškai tinka ir jai pačiai. Kartu su
2938 IV,43 | šventimas nebėra vienintelis tinkamas momentas homilijai. Jai
2939 Intro,2 | padaryti XX amžiaus Bažnyčią tinkamesnę skelbti Evangeliją XX amžiaus
2940 IV,46 | dialogą atsiskleidžia kaip tinkami vesti žmones Evangelijos
2941 IV,40 | naujo atrasti ir įgyvendinti tinkamiausias bei veiksmingiausias Evangelijos
2942 VI,61 | sparnuočiai susisuka lizdus[88], tinklu, užgriebiančiu įvairiausių
2943 V,50 | klase ar vienu kultūros tipu. Keletas pavyzdžių padės
2944 Intro,5 | Evangelijos skelbėjo užduotį ir tobulai atliktų savo pareigas. ~
2945 VII,75 | Be jos vaisių neduos nė tobuliausias evangelizuotojo parengimas.
2946 IV,45 | intelektas kasdien vis labiau tobulina. Būtent per jas ji skelbia „
2947 IV,44 | ir tėvus, kurie stengtųsi tobulintis šio iškilaus, nepamainomo
2948 I,7 | galutiniausios ribos – iki tobulumo ir savo žemiškosios gyvybės
2949 III,32 | vardu skelbti laisvę. Todėl toje pačioje kalboje, kuria pradėjome
2950 II,23 | kaip gelbstintį Žodį[54], tokį žingsnį paprastai lydi tam
2951 I,15 | meilės bendruomenė, ir kaip tokiai jai reikia nepaliaujamai
2952 VI,69 | seserims ženklas. ~Kaip tokiems, jiems tenka reikšmingas
2953 Pab,81 | susirinkimą, balsus. Štai tokius svarstymus norėjome pateikti
2954 VII,80 | destruktyvios propagandos, toleruojant įstatymų leidėjams, bijant
2955 II,24 | padėsiančią geriau suprasti tolesnius apmąstymus. ~Evangelizacija,
2956 III,26 | žmogui nėra anonimiška bei tolima galia; jis yra Tėvas: „Mes
2957 V,49 | įsitvirtinti Bažnyčiai vis tolimesnėse srityse. Pauliaus priėmimas
2958 VI,60 | katechetas ar ganytojas tolimiausiame žemės kampelyje skelbia
2959 IV,43 | ką Viešpats nori pasakyti tomis ar kitomis konkrečiomis
2960 V,58 | bendruomenės” taikytinas tiktai toms, kurios susiburia Bažnyčioje,
2961 VI,62 | Tačiau, kita vertus, Bažnyčia toto orbe diffusa virstų abstrakcija,
2962 V,53 | pasitelkus krikščioniškąją tradiciją ir Bažnyčios magisteriumą.
2963 V,55 | kalbėdami apie galingą ir sykiu tragišką raginimą evangelizuoti. ~ ~
2964 II,24 | Kiekvieną iš jų visada reikia traktuoti kaip atliekantį kitų atžvilgiu
2965 VI,70 | atskleisdamos dažnai neįvertinamą transcendentinį matmenį, tarnaus Dievo karalystės
2966 III,27 | dieviškuoju Absoliutu; tai transcendentinis ir eschatologinis išganymas,
2967 I,12 | minias stebėtis ir sykiu traukiančiais jas prie jo jį pamatyti,
2968 III | Trečiasis skyrius ~EVANGELIZACIJOS
2969 Intro,2 | Trijų įvykių proga ~2. Būtent
2970 V,55 | pasidaro nereikalingas ir tampa trikdžiu. Siekdamas pripažinimo žmogaus
2971 VI,61 | su šimtas penkiasdešimt trimis didelėmis žuvimis[90], kaimene,
2972 III,27(57) | mysteria Incarnationis et SS. Trinitatis e quibusdam recentibus erroribus (
2973 I,15 | dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius”[38]. ~– Taigi
2974 Intro,5 | visiems, ypač tiems, „kurie triūsia skelbdami žodį ir mokydami” [9],
2975 VI,64 | pastoraciniais argumentais arba net trokšdamos tam tikros judėjimo ar veiklos
2976 VI,73 | ir katechetai? ~Mes labai trokštame, kad kiekvienoje dalinėje
2977 VI,69 | konkrečiai įkūnija Bažnyčią, trokštančią iki galo atsiduoti radikaliems
2978 III,37 | pažangą, kurios jūs pagrįstai trokštate”[63]. „Turime konstatuoti
2979 VI,63 | žmonių grupei būdingais troškimais, turtais bei ribotumais,
2980 V,55 | vertybe, galios bei valdžios troškimas, visokiausia diskriminacija;
2981 VI,63 | tautų ir žmonių bendruomenių troškimus įgyti savo tikrąjį veidą. ~ ~
2982 VII,79 | visiems: „Taip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik
2983 V,50 | evangelizaciniam darbui trukdo, jei apskritai nedaro jo
2984 III,33 | strategijos, praktikos ar trumpalaikės sėkmės sumetimais.~~
2985 Pab,82 | Šventojo Petro, 1975 metų, mūsų tryliktųjų pontifikato metų, gruodžio
2986 Intro,4 | evangelizacijos ašis. Todėl kyla trys opūs klausimai, kuriuos
2987 V,54 | daryti vis brandesnį tikėjimą tų, kurie jau vadinami tikinčiaisiais,
2988 Pab,81 | ir trečiojo krikščionybės tūkstantmečio išvakares ženklinantiems
2989 V,53 | gyva išraiška. Jose aidi tūkstantmetė Dievo paieška, netobula,
2990 VII,75 | koks yra Steponas tuomet, kai išrenkamas diakono
2991 V,58 | lygiu. Kitais atvejais turėdamos tikslą klausytis ir apmąstyti
2992 II,22 | nuolatos apimta Bažnyčia turėdavo tiktai vieną rūpestį: ką
2993 V,54 | neretai jau per kelias kartas turėję ryšį su Evangeliją. Tad
2994 II,22 | gyvenimu, anksčiau ar vėliau turės būti skelbiama gyvenimo
2995 VII,80 | pažeminimas ir pornografija gali turėti teisę būti siūlomi ir dažnai,
2996 VI,71 | krikščioniškoje šeimoje turėtume atrasti įvairių visos Bažnyčios
2997 II,21(51) | Octavius, 9 ir 31: CSLP, Turin 1963 (2), p. 11–13, 47–48. ~
2998 VI,66 | pasiuntė[97] kaip galią turinčius Išganymo naujienos liudytojus
2999 VI,65 | tokiu katalikų tikėjimo turiniu, kokį paveldėjo bei perduoda
3000 IV,40 | ištikimiems evangelizacijos turiniui iš naujo atrasti ir įgyvendinti
3001 V,52 | pat paprastiems žmonėms, turintiems tam tikrą tikėjimą, bet
3002 VI,60 | evangelizacinės veiklos šeimininkas, turintis galią vykdyti ją savarankiškai
3003 V,54 | jiems Apreiškimo, kurio turtą ji saugo, pilnatvės. ~ ~
3004 VI,63 | grupei būdingais troškimais, turtais bei ribotumais, taip pat
3005 VI,62 | Atvirumui dalinės Bažnyčios turtams mūsų laikų žmonės ypač jautrūs. ~
3006 VII,76 | neužmiršdami vargšų, neretai turtingų tikėjimo ir kupinų vilties, –
3007 VI,62 | Bažnyčios ir dalinių Bažnyčių turtingumą. ~ ~
3008 VI,73 | Dievo žodžio didybe bei turtingumu, tie, kuriems patikėta misija
|