1010-dalyk | dalyt-itamp | iterp-mokin | moko-pasir | pasis-sazin | scien-turti | tusci-zymus
bold = Main text
Chapter,Paragraph grey = Comment text
3009 VII,76 | Jam gresia pavojus būti tuščiam ir nevaisingam. ~ ~
3010 IV,42 | atsirandantis dėl tokios daugybės tuščių kalbų ir visiškai kitokių
3011 III,26 | kurio, patyrę visų stabų tuštumą, ieško vedami slapto širdies
3012 V,55 | Evangelijos vertybių bent jau tuštumos jausmo ar nostalgijos forma.
3013 VI,64 | Juo labiau dalinė Bažnyčia tvirtais bendrystės ryšiais susijusi
3014 V,53 | netrūksta manančių ir net tvirtinančių, kad apaštalavimo uolumas
3015 I,15 | gyvybingumą, veržlumą ir tvirtumą, reikalingus Evangelijai
3016 VI,69 | evangelizacijoje tenka maldai, tylai, atgailai ir aukai pasišventusiems
3017 VII,75 | pažangiausia, negalėtų pakeisti tylaus Šventosios Dvasios veikimo.
3018 VII,76 | užklupti mūsų netikėtai. Tyliai arba garsiai, tačiau visada
3019 VII,78 | reikia jūsų nenuilstamo tyrimo darbo, taip pat jūsų dėmesingumo
3020 V,51 | menu, mokslu, filosofiniais tyrinėjimais ir teisėtu kreipimusi į
3021 VI,69 | neturto ir atsižadėjimo, tyrumo ir skaidrumo, pasiaukojimo
3022 VI,66 | išsirinko[94], kelerius metus ugdė vaikščiodamas su jais[95],
3023 IV,44 | apleisti religinio vaikų ugdymo. ~ ~
3024 VI,73 | Bažnyčioje vyskupai rūpintųsi ugdymu, reikalingu visiems Žodžio
3025 IV,44 | krikščioniškojo gyvenimo įpročiams ugdyti ir neturi likti vien intelekto
3026 III,30 | ir ypač prekybos srityje, ūkinio bei kultūrinio neokolonializmo,
3027 I,16(44) | 16; plg. KIPRIJONAS. De unitate Ecclesiae, 14: PL 4, 527;
3028 VII,77(123)| Dekretas dėl ekumenizmo Unitatis redintegratio, 1: AAS 57 (
3029 VI,67(100) | Konstitucija Postquam as universalis, ed. cit., p. 609; Konstitucija
3030 VII,76 | apmąstymu bei garbinimu ir ar uolesnė misijų, artimo meilės ir
3031 I,12 | Dievo vaikus”[30]. Tad jis užbaigia savo apreiškimą, papildydamas
3032 VII,77 | visiems kūriniams ir daugeliui uždaro duris į tikėjimą”[123].
3033 III,37 | dvasiai ir gali veikiau uždelsti, o ne paspartinti socialinę
3034 VI,68 | giliausiai vienija tūkstančius užduočių, diena po dienos ir visą
3035 I,16 | užduotis evangelizuoti. Šios užduoties neįmanoma atlikti be jos,
3036 VI,66 | Įvairios užduotys ~66. Taigi evangelizuoti
3037 V,54 | dieną jis gali žūti nuo uždusimo ir išsekimo. Todėl evangelizuoti
3038 V,53 | apaštalavimo uolumas bei polėkis užgesę ir kad misijų laikai – jau
3039 VI,61 | susisuka lizdus[88], tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų[89] arba
3040 VI,70 | galias, kurios neretai giliai užkastos ir nuslopintos, juo labiau
3041 VII,76 | laiko ženklai” neturėtų užklupti mūsų netikėtai. Tyliai arba
3042 III,32 | materialia gerove, jos veiklą, užmiršus viso jos rūpinimosi dvasinį
3043 III,35 | motyvai, kai jį įkvepiantis užsidegimas neturi tikro dvasinio matmens
3044 IV,41 | sugriauti, ir su beribiu užsidegimu aukojantis artimui. Neseniai
3045 VI,73 | vienuolių ir pasauliečių, užsidegusių misija evangelizuoti ir
3046 V,57 | grupei, bet visiems, Bažnyčia užsikrečia Kristaus nerimu dėl klaidžiojančių
3047 I,15 | bendruomenė niekada nėra užsisklendusi. Tikrasis jos gyvenimas –
3048 V,58 | išvengdamos labai realaus pavojaus užsisklęsti, po to imti laikyti save
3049 IV,40 | akivaizdi svarba neturėtų užtemdyti jos būdų bei priemonių svarbos. ~
3050 II,20 | ne dekoratyviai, tartum užtepant iš paviršiaus ploną dažų
3051 VI,67(100) | cit., p. 343; LATERANO V SUSIRINKIMAS. Konstitucija
3052 IV,48 | šių aspektų mes jį noriau vadiname „liaudies pamaldumu”, tai
3053 III,26 | galia; jis yra Tėvas: „Mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!”[56]
3054 V,54 | brandesnį tikėjimą tų, kurie jau vadinami tikinčiaisiais, idant jie
3055 V,58 | jos vienybei, gali būti vadinamos „bazinėmis bendruomenėmis”
3056 V,58 | nepiktnaudžiaudamos kalba, vadintis bazinėmis bažnytinėmis bendruomenėmis,
3057 IV,48 | bažnytinės bendruomenės vadovais, turėtų diktuoti pastoracinė
3058 VI,64 | akinamos geriausių ketinimų, vadovaudamosi teologiniais, sociologiniais,
3059 VII,75 | leidžiasi būti jos valdomas bei vadovaujamas; ji deda jiems į lūpas žodžius,
3060 VII,75 | norima leistis būti jos vadovaujamiems. Tačiau jei jau Dievo Dvasiai
3061 VI,68 | mūsų brolius vyskupus, vadovaujančius dalinėms Bažnyčioms, kunigus
3062 VI,73 | katecheto, maldos ir giesmės vadovo, krikščionių, pasišvenčiančių
3063 VII,76 | dirbančiuosius pagal profesiją, vadovus, neužmiršdami vargšų, neretai
3064 V,52 | kitoje šviesoje negu iš vaikystėje gauto mokymo, ir galiausiai
3065 VI,66 | kelerius metus ugdė vaikščiodamas su jais[95], paskyrė[96]
3066 I,6 | naujieną vargdieniams”[14]. ~Vaikščiojant iš miesto į miestą skelbti
3067 VII,74 | galima, bet ir veiksminga bei vaisinga. Tarp daugelio kitų norėtume
3068 IV,43 | būtina gerai žinoti ir vaisingai išnaudoti jos sąlygas bei
3069 IV,44 | krikščionių šeimose – tikrai bus vaisingesnės, jeigu katechetai bus aprūpinti
3070 Intro,2 | ganytojui viso savo darbo vaisius, pareikšdami laukią iš popiežiaus
3071 IV,42 | neveiksminga bei nereikalinga, bet vaizdo civilizacijoje. Tai turėtų
3072 VI,67 | Naujajame Testamente dažnai vaizduojama, kaip Petras, „Šventosios
3073 I,8 | mėgsta įvairiausiais būdais vaizduoti priklausymo šiai Karalystei
3074 Intro,4 | buvo Dievo jai dovanota valanda, jaučiasi geriau parengta
3075 V,55 | dėsningumus, tam tikru laipsniu valdančius juos autonomiškai, remiantis
3076 III,36 | struktūrose gyvena ar jas valdo, neišgyvena širdies ir dvasios
3077 VII,75 | kuris leidžiasi būti jos valdomas bei vadovaujamas; ji deda
3078 V,55 | aukščiausiąja vertybe, galios bei valdžios troškimas, visokiausia diskriminacija;
3079 VI,67 | Petro įpėdiniui Kristaus valia yra patikėta iškili apreikštosios
3080 VI,64 | ją pavergti ir išnaudoti, valioje. ~Juo labiau dalinė Bažnyčia
3081 VI,69 | pajėgiu sujaudinti net geros valios nekrikščionis, jautrius
3082 I,12 | perkeičiamam: ligoniai pagydomi, vanduo paverčiamas vynu, duona
3083 VI,71 | pelniusi gražų „namų Bažnyčios” vardą, kurį patvirtino ir Vatikano
3084 II,22 | Nazariečio, Dievo Sūnaus, vardas, mokymas, pažadai, Karalystė
3085 I,14 | mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!”[35]
3086 III,29 | gyvenimą, be kurio asmuo vargiai gali skleistis[60], apie
3087 VII,80 | Kiekvienas, nepabūgęs vargo Susirinkimo dokumentuose
3088 III,31 | meilę savo kenčiančiam ir vargstančiam artimui”[61]. ~Tie patys
3089 VI,73 | žodžio tarnybai arba padėti vargstantiems broliams, nedidelių bendruomenių
3090 IV,48 | pažinti tiktai paprastieji ir vargšai. Jis daro žmogų pajėgų didžiadvasiškumui
3091 VII,76 | profesiją, vadovus, neužmiršdami vargšų, neretai turtingų tikėjimo
3092 II,20 | prasme, kuria šios sąvokos vartojamos Konstitucijoje Gaudium et
3093 V,53 | Žodžio sėklų”[74]. Jos yra, vartojant taiklų Vatikano II Susirinkimo
3094 V,55 | įvairiausiomis formomis peršama vartojimo civilizacija, hedonizmas,
3095 III,36 | gerbiančios asmens teises, mažiau varžančios ir engiančios; tačiau ji
3096 III,27(57) | recentibus erroribus (1972 vasario 21): AAS 64 (1972), p. 237–
3097 IV,42 | Taigi būtent išgirstas žodis veda į tikėjimą. ~ ~
3098 III,26 | visų stabų tuštumą, ieško vedami slapto širdies balso. Tačiau
3099 VI,62 | dalyje ji įgyja skirtingus veidus bei išorines apraiškas. ~
3100 VII,75 | pagrindinis evangelizacijos veikėjas: ji yra ta, kuri akina kiekvieną
3101 V,56 | netikinčiųjų ir yra nuolatos veikiami netikėjimo. Be to, šių dienų
3102 III,28 | Bažnyčioje gyvenančio bei veikiančio Kristaus ženklų – sakramentų
3103 V,57 | adresuoti savo Naujieną miniose veikiančioms tikinčiųjų bendruomenėms,
3104 VII,75 | Veikiant Šventajai Dvasiai ~75.
3105 VI,68 | dėmesio, kas suteikia mūsų veiklai ypatingą pobūdį, yra visus
3106 II,17 | Bažnyčios evangelizacinėje veikloje, be abejonės, yra elementų
3107 VI,73 | 73. Taip pat svarbus veiklus pasauliečių buvimas žemiškojoje
3108 VI,60 | visiškai vienas, Bažnyčios veiksmą, o jo veikla tikrai susijusi
3109 II,23 | tam tikri sakramentiniai veiksmai: pritariama Bažnyčiai ir
3110 II,21 | tylus, bet labai galingas ir veiksmingas Gerosios Naujienos skelbimas.
3111 VII,76 | darančią bendrąjį liudijimą veiksmingesnį, „kad pasaulis įtikėtų”[119]?
3112 IV,40 | įgyvendinti tinkamiausias bei veiksmingiausias Evangelijos naujienos perdavimo
3113 VI,69 | Vienuoliams ypatinga veiksmingos evangelizacijos priemonė
3114 IV,47 | prarasti didelę dalį savo veiksmingumo, jeigu prieš jį teikiant
3115 VII,80 | sprendimus, susilaikant nuo veiksmų, „kurie panašėtų į prievartą
3116 VI,61 | įvairiausių žuvų[89] arba Petro velkamu į krantą su šimtas penkiasdešimt
3117 IV,43 | Tikintieji, susirinkę kaip Velykų Bažnyčia, švęsdami tarp
3118 V,58 | žmogiškuoju potencialu; ~– vengs visada gresiančios pagundos
3119 I,12(31) | apie Dievo Apreiškimą Dei Verbum, 4: AAS 58 (1966), p. 818–
3120 VI,65 | patikėto apaštalams, turinį. Verčiamas į visas kalbas, šis turinys
3121 VI,64 | viduje kenčia, kai būna verčiami jiems nesuprantamų teorijų
3122 I,12 | nesuskaičiuojamais ženklais, verčiančiais minias stebėtis ir sykiu
3123 III,37 | gimdo naujas priespaudos ir vergijos formas, dažnai dar žiauresnes
3124 VI,73 | ir plisti. Tačiau dėmesį versmėms turėtų papildyti nūdienos
3125 VI,73 | iš šių visada įkvepiančių versmių, nė menkiausios dalies šių
3126 VI,73 | požiūriu šių tarnybų reali vertė priklausys nuo to, ar jos
3127 IV,43 | padidėjus Žodžio liturgijos vertei, būtų klaida nelaikyti homilijos
3128 VI,63 | skelbti jiems šia kalba. ~Toks vertimas įžvalgiai, rimtai, pagarbiai
3129 VI,63 | sunykti, jei, dangstantis vertimo dingstimi, jos turinys ardomas
3130 V,53 | religijas. Bažnyčia gerbia ir vertina nekrikščioniškąsias religijas,
3131 VI,73 | srityje. Ši patirtis juolab vertinga, nes leido Bažnyčiai augti,
3132 VI,73 | susijusios tarnybos – visos jos vertingos, kalbant apie Bažnyčios
3133 V,53 | šioms religijoms bei jų vertinimas, nei kylančių klausimų sudėtingumas
3134 V,53 | gamtos religijų labiausiai vertintinų apraiškų akivaizdoje Bažnyčia
3135 V,55 | paverstas aukščiausiąja vertybe, galios bei valdžios troškimas,
3136 II,21 | spontaniškai reiškia savo tikėjimą vertybėmis, pranokstančiomis visiems
3137 VI,69 | nekrikščionis, jautrius tam tikroms vertybėms. ~Šiuo požiūriu galima deramai
3138 I,15 | Norėdama išlaikyti gyvybingumą, veržlumą ir tvirtumą, reikalingus
3139 V,56 | aiškinti ir teisinti remdamiesi vidine religija, asmens savarankiškumu
3140 V,56 | nenuoseklumo, glūdinčio mūsų vidinėse gelmėse, padarinys. Tačiau
3141 II,18 | evangelizacijos tikslas yra vidinis perkeitimas. Norint tai
3142 IV,48 | mokėti įžvelgti šios tikrovės vidinius matmenis bei nenuneigiamas
3143 VI,64 | atpažįsta. Jie virpa ir giliai viduje kenčia, kai būna verčiami
3144 V,58 | jos nori burti žmones į vienalytes grupes pagal amžių, išsilavinimą,
3145 VII,80 | išganymą tą, kurį nori, jam vienam žinomais keliais[133]. Ir
3146 Intro,2 | norėtume padaryti praėjus vieneriems metams nuo Vyskupų sinodo
3147 VII,75 | žodžius, kurių jie patys vieni nebūtų galėję atrasti, ir
3148 VI,68 | nepakartojamą, kas giliausiai vienija tūkstančius užduočių, diena
3149 VII,77 | išlaisvinantį žmones ir vienijantį juos meilės ir tiesos Dvasioje”[124]. ~
3150 V,58 | maitindamosi jos mokymu ir būdamos vieningos su jos ganytojais. Šiais
3151 Intro,2 | galiausiai galima sutraukti į vienintelį siekį padaryti XX amžiaus
3152 III,27 | įvykdytas bendrystėje su vienu vieninteliu dieviškuoju Absoliutu; tai
3153 VI,64 | įmanoma, išvengti dviejų vienodai rimtų pavojų. Viena vertus,
3154 VI,62 | Bažnyčios, kurias sudaro vienokia ar kitokia konkreti žmonijos
3155 VI,69 | ir aukai pasišventusiems vienuolėms ir vienuoliams. Labai daug
3156 VI,69 | Vienuoliai ~69. Vienuoliams ypatinga
3157 VII,76 | vietines bendruomenes. Raginame vienuolius, šventumui pašauktos Bažnyčios
3158 VI,69 | indėlio į evangelizaciją! Vienuolystės pasišventimas įgalina juos
3159 VI,68 | išganymo kelią, išlaikyti šioje vienybėje, kurios aktyvūs bei gyvi
3160 VI,60 | asmeniniu įkvėpimu, bet vienydamasis su Bažnyčios misija ir jos
3161 VI,73 | įvairias užduotis, sulig Viepaties jiems dovanotomis malonėmis
3162 V,58 | liks tvirtai susijusios su vietine Bažnyčia, kuriai priklauso,
3163 VI,63 | pritaikyti visuotinę tikrovę vietinėms sąlygoms paaukojama pati
3164 VII,76 | tautą ir dvasiškai globojant vietines bendruomenes. Raginame vienuolius,
3165 VI,67 | Kristaus patikėta savo vietininkui Bažnyčiai pastoraciškai
3166 V,58 | didesnių bendruomenių, ypač vietinių Bažnyčių, labui. Kaip jau
3167 V,50 | apskritai nedaro jo negalimo, viešoji valdžia. Pasitaiko, kad
3168 Intro,5 | šiuos klausimus atsakyti. Viliamės, jog iš turtingos Sinodo
3169 VII,77 | Dvasioje”[124]. ~Su didele viltimi sekame viso krikščioniškojo
3170 III,27 | sutampantys su žemiškais norais, viltimis, reikalais bei grumtynėmis;
3171 VII,80 | kartais skausmingai, o kartais viltingai, išgirsta Gerąją Naujieną
3172 VI,64 | jame save atpažįsta. Jie virpa ir giliai viduje kenčia,
3173 VI,62 | Bažnyčia toto orbe diffusa virstų abstrakcija, jei netaptų
3174 VI,67 | liudija jį esant „apaštalavimo viršūnėje” – in apice, in specula[100].
3175 VII,77 | Evangelijos skelbėjai tarpusavyje visaip susiskaldę. Argi tai nėra
3176 V,50 | tiesiogiai kylantį iš Viešpaties: visam pasauliui! visai kūrinijai!
3177 II,24 | su kitu, idant pasiektume visapusišką Bažnyčios evangelizacinės
3178 IV,47 | pamokymo apie sakramentus ir visapusiškos katechezės. Evangelizacijos
3179 VI,61 | kaip išsiplėtusią visoje Visatoje. Jie visiškai aiškiai suvokė
3180 V,55 | kūrinijoje, kiekviename Visatos daikte ir įvykyje dėsningumus,
3181 VI,69 | reikalavimams. Savo gyvenimu jie yra visiško atsidavimo Dievui, Bažnyčiai
3182 V,54 | krikščionys, kurie nėra visiškoje bendrystėje su ja. Drauge
3183 I,15 | privalantys perduoti ją kitiems visiškos ištikimybės dvasia.~
3184 I,10 | pirmiausia kiekvienas juos įgyja visišku vidiniu atsinaujinimu, kurį
3185 I,8 | reikšminga, kad, palyginti su ja, viskas tampa „tai”, kas bus „pridėta”[16].
3186 VII,76 | sakoma, jog jis bjaurisi viskuo, kas dirbtina ar melaginga,
3187 V,55 | bei valdžios troškimas, visokiausia diskriminacija; tai nežmoniškos
3188 III,28 | galo. Juk evangelizacija visumos požiūriu nėra vien Naujienos
3189 III,31 | būtybė, bet priklauso nuo visuomeninių bei ūkinių problemų. Tai
3190 III,29(60) | PAULIUS VI. Enciklika Humanae vitae: AAS 60 (1968) p. 481–503. ~
3191 II,24 | sampratą. ~Būtent šią globalią viziją norėtume pateikti, nagrinėdami
3192 III,37 | smurtui, ypač ginkluotam – vos prasidėjęs, jis būna nekontroliuojamas, –
3193 Intro,1 | netikrumo bei sumaišties laikais vydytų savo misiją su vis didesne
3194 V,51 | Jėzaus Kristaus skelbimas vykdomas kompleksine ir įvairialype
3195 V,56 | jaunose Bažnyčiose. Bažnyčia, vykdydama evangelizaciją, negali nei
3196 VI,73 | augimo bei gyvenimo labui, vykdydami labai įvairias užduotis,
3197 I,15 | Bažnyčia, evangelizacijos vykdytoja, pradeda nuo savęs pačios
3198 V,58 | evangelizacijos adresatais ar vykdytojais ar net vieninteliais Evangelijos
3199 VI,73 | Visiems evangelizacijos vykdytojams būtinas rimtas pasirengimas.
3200 VII,76 | savo kaip evangelizacijos vykdytojų vaidmenį Bažnyčios tarnyboje
3201 Intro,5 | skelbiantis tiesos žodį”[10], vykdytų Evangelijos skelbėjo užduotį
3202 II,21 | skelbiama liudijant. Tai vyksta, pavyzdžiui, kai vienas
3203 I,12 | pagydomi, vanduo paverčiamas vynu, duona padauginama, mirusieji
3204 VI,68 | nepaisant mūsų nepakankamumo – Vyriausiojo Ganytojo[105] gailestingumu
3205 VI,68 | vyskupai – apaštalų įpėdiniai vyskupystės šventimų galia įgaliojami
3206 III,29 | gyvenimą, taiką, teisingumą bei vystymąsi; mūsų dienomis ypač neatidėliotina
3207 III,37(64) | PAULIUS VI. Kalba Vystymosi dienos proga Bogotoje (1968
3208 III,31 | teisingumu, išlaisvinimu, vystymusi ir taika pasaulyje. Tai
3209 I,15(43) | XLVI, De Pastoribus: CCL XLI, p. 529–530. ~
3210 I,15(43) | 4, 5; AUGUSTINAS. Sermo XLVI, De Pastoribus: CCL XLI,
3211 VI,59(84) | Enarratio in Ps 44, 23: CCL XXXVIII, p. 510; plg. VATIKANO II
3212 II,23 | pritarti Karalystei, t.y. „naujajam pasauliui”, naujai
3213 V,58 | ir kodėl jos turėtų būti ypatingi evangelizacijos adresatai
3214 IV,46 | pokalbiuose su Nikodemu, Zachiejumi, samariete, Simonu fariziejumi –
3215 VI,60 | tvarkos neregimais saitais bei šaknimis. Tai reiškia, jog jis tai
3216 VI,61 | su dideliu medžiu, kurio šakose padangių sparnuočiai susisuka
3217 VII,80 | reikalauja mokėti atidėti į šalį visus pasiteisinimus, kurie
3218 V,56 | krikščionys šiandien gyvena šalia netikinčiųjų ir yra nuolatos
3219 V,50 | persekiojami, bauginami ar šalinami vien dėl to, kad skelbia
3220 II,24 | prieštaraujantys, net vienas kitą šalinantys. Iš tiesų jie yra vienas
3221 III,38 | visi šie apmąstymai padės šalinti dviprasmybes, kurios labai
3222 III,30 | ypač iš Trečiojo pasaulio šalių, leisdami išgirsti milijonų
3223 VII,77 | atsakomybės, bet ir paguodos šaltinis. ~Čia norėtume pabrėžti
3224 VII,79 | tapti sąmyšio ir papiktinimo šaltiniu, tartum sielos žaizda. ~
3225 II,21 | imigrantams juos priėmusioje šalyje. ~ ~
3226 II,21 | gyvenantys krikščioniškose šalyse, tačiau ne pagal krikščioniškus
3227 Intro,2 | Susitaikinkite su Dievu”[5], šauklės tarnybą. ~Tai norėtume padaryti
3228 VII,78 | bet tiktai sergėtojai, šaukliai, tarnai. ~Iš kiekvieno evangelizuotojo
3229 III,32 | tikslais, išganymą, kurio šauklys ir sakramentas ji yra, –
3230 IV,42 | būtinybę. „Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi
3231 VII,78 | kartojame, esame ne jos šeimininkai ar savininkai, bet tiktai
3232 IV,44 | kuriuo atveju krikščionių šeimose – tikrai bus vaisingesnės,
3233 VI,71 | evangelizuojamai veikia daugybę kitų šeimų ir savo aplinką. ~Šeimos,
3234 VII,75 | prasiskverbia iki pasaulio šerdies, nes Dvasia leidžia pažinti
3235 V,55 | Pačioje šiuolaikinio pasaulio šerdyje tenka konstatuoti reiškinį,
3236 VI | Šeštasis skyrius ~EVANGELIZACIJOS
3237 III,35 | jei jis pateikiamas kaip šiandienė teologija – turi savęs paties
3238 VII,77 | tai nėra viena didžiausių šiandienės evangelizacijos negalių?
3239 IV,41 | grupei pasauliečių sakėme: „Šiandienis žmogus mieliau klauso liudytojų,
3240 III,32 | apriboti jos misiją išimtinai šiapusinės programos matmenimis: jos
3241 III,27 | Dievo Sūnuje[57]. Tai nėra šiapusinis išganymas, kai patenkinami
3242 VI,61 | Petro velkamu į krantą su šimtas penkiasdešimt trimis didelėmis
3243 IV,48 | įleidusi šaknis jau ne vieną šimtmetį, tiek ten, kur ji dabar
3244 V,53 | pabrėžti, kad nei pagarba šioms religijoms bei jų vertinimas,
3245 III,36 | polinkiai, jei tie, kurie šiose struktūrose gyvena ar jas
3246 II,23 | taip priima, pritarti jam širdimi. Pritarti tiesoms, Viešpaties
3247 II,21 | sužadina jų gyvenimą matančiųjų širdyse nenumaldomus klausimus:
3248 Pab,82 | Mergelės Marijos rankoms ir širdžiai būtent jai skirtą dieną,
3249 VII,75 | kai Tėvo balsas žodžiais „Šitas yra mano mylimiausiasis
3250 IV,45 | Naujieną. Jos tampa jai šiuolaikine veiksminga sakyklos forma.
3251 IV,42 | civilizacijos sukurtomis šiuolaikinėmis priemonėmis. Apskritai šia
3252 V,55 | Sinodas stengėsi apibūdinti šiuolaikinį pasaulį. Kiek daug mąstymo
3253 Intro,3 | pateikti krikščionišką naujieną šiuolaikiniam žmogui. Ji vienintelė gali
3254 V,55 | humanizmo drama”[77]. ~Pačioje šiuolaikinio pasaulio šerdyje tenka konstatuoti
3255 V,58 | bendruomenės, ypač dideliuose šiuolaikiniuose miestuose, kur ryški anoniminio
3256 IV,40 | laiko žmonėms priemones. ~Šiuose apmąstymuose pasitenkinsime
3257 VII,79 | įsitikinimams, su kuriais nevalia šiurkščiai elgtis. ~Dar vienas šios
3258 I,15 | yra siųsta Kristaus. Kai šlovės Viešpats grįžta pas Tėvą,
3259 I,14 | kurios yra jo mirties bei šlovingojo Prisikėlimo atminimas. ~ ~
3260 I,13 | liaudimi, pašaukta išgarsinti šlovingus Dievo darbus[32], apie kuriuos
3261 VII,77 | norėtajai vienybei atkurti. Šventasis Paulius tikina, kad „viltis
3262 IV,43 | tarp jų esančio Viešpaties šventę, daug tikisi iš šio skelbimo
3263 VII,76 | ruožtu turi daryti skelbėją šventesnį[121]. ~Pasauliui, nepaisant
3264 IV,43 | įterptas į Eucharistijos šventimą, teikiantį jam ypatingos
3265 VI,73 | tikrai pripažįsta ir su šventimais nesusijusias tarnybas, pajėgias
3266 IV,43 | nepaisyti – kiekvieno sakramento šventime, taip pat paraliturginiuose
3267 III,26 | liudyti Dievą, apsireiškusį Šventojoje Dvasioje per Jėzų Kristų;
3268 VII,78 | aukų. Kiek daug iškilių ir šventų ganytojų paliko mums daugeliu
3269 VII,76 | bendruomenes. Raginame vienuolius, šventumui pašauktos Bažnyčios liudytojus,
3270 V,52 | pažinti Jėzų Kristų kitoje šviesoje negu iš vaikystėje gauto
3271 Pab,81 | Tegu Šventųjų metų šviesa, švietusi milijonams susitaikinusių
3272 I,15 | vienu metu miglotas ir švytintis. Ji pratęsia jo buvimą.
3273 VII,79 | šaltiniu, tartum sielos žaizda. ~Šios meilės ženklas taip
3274 VII,77 | rimta aplinkybė, daranti žalą paties Kristaus darbui.
3275 I,15 | kai tampa liudijimu, kelia žavėjimąsi bei skatina atsiversti,
3276 VII,80 | karštą dvasią. Išsaugokime žavų ir malonų evangelizavimo
3277 VI,68 | bruožas, kuris neturėtų būti žeidžiamas kokios nors abejonės ar
3278 VI,63 | teologinio formulavimo, žemesnio lygio bažnytinių struktūrų,
3279 III,27 | visiškai sutampantys su žemiškais norais, viltimis, reikalais
3280 VI,73 | veiklus pasauliečių buvimas žemiškojoje tikrovėje. Tačiau nevalia
3281 I,7 | ribos – iki tobulumo ir savo žemiškosios gyvybės atidavimo. ~Evangelizuoti –
3282 III,34 | sritimi bei atsieti savęs nuo žemiškųjų žmogaus problemų. Tačiau
3283 III,30 | daugelis vyskupų iš visų žemynų, ypač iš Trečiojo pasaulio
3284 II,20 | pasirenkant žmogų ir tada žengiant prie asmenų santykių tarpusavyje
3285 VII,76 | ir skaidrumo. ~Šie „laiko ženklai” neturėtų užklupti mūsų
3286 Pab,81 | tūkstantmečio išvakares ženklinantiems metams. Ir tegul evangelizacija
3287 VI,68 | pobūdį, yra visus mūsų darbus ženklinantis tikslas – „Dievo Evangelijos”
3288 V,51 | pastangas, kurios nuo to laiko ženklins visą Bažnyčios istoriją. ~
3289 III,38 | įsipareigojimo formomis. Tai turėtų ženklinti įsipareigojusio krikščionio
3290 VII,80 | tarnautojų, kurių gyvenimas žėruoja kaitra, kurie pirmi persiėmė
3291 III,30 | neokolonializmo, kartais tokio pat žiauraus kaip senasis politinis kolonializmas,
3292 III,37 | vergijos formas, dažnai dar žiauresnes už tas, iš kurių, kaip norima
3293 V,56 | savo namuose, teigia viską žinąs, viską išbandęs ir niekuo
3294 II,23 | gelbstintį Žodį[54], tokį žingsnį paprastai lydi tam tikri
3295 I,15 | seka jos raidą žingsnis po žingsnio ir stebi, kaip ji gyvena
3296 I,15 | ištakas, seka jos raidą žingsnis po žingsnio ir stebi, kaip
3297 IV,45 | Naudojimasis žiniasklaida ~45. Kaip jau pabrėžėme,
3298 IV,46 | įžvalgumu bei savęs atidavimu jų žinion. ~ ~
3299 V,57 | skelbti išganymą visiems ir žinodama, kad Evangelijos naujiena
3300 VII,80 | tą, kurį nori, jam vienam žinomais keliais[133]. Ir vis dėlto
3301 VI,60 | bažnytinė veikla. Kai mažiausiai žinomas pamokslininkas, katechetas
3302 IV,43 | pastoracinį poveikį, būtina gerai žinoti ir vaisingai išnaudoti jos
3303 V,50 | skirta, neretai rodydavo žmogiškai neįveikiamą pasipriešinimą.
3304 Intro,3 | suteikti jėgų įsipareigoti žmogiškajam solidarumui”[7]. Mes taip
3305 VI,62 | kultūrines, socialines ir žmogiškas sritis, kiekvienoje pasaulio
3306 V,58 | Bažnyčios gyvenimą arba iš žmogiškesnių matmenų troškimo bei paieškos,
3307 VI,68 | darydami savo ribotomis žmogiškomis jėgomis ir Dievo malone,
3308 V,58 | broliška pagalba vargšams, žmogiškosios pažangos skatinimas ir pan.
3309 IV,43 | suskaičiuoti gyvenimo įvykių bei žmogiškuųjų situacijų, teikiančių progą
3310 III,36 | struktūras, kurios būtų žmoniškesnės ir teisingesnės, labiau
3311 IV,42 | blogiau, yra tapęs nejautrus žodžiams. Taip pat žinome, kad, daugelio
3312 II,19 | galia būtų perkeisti Dievo žodžiui bei išganymo planui prieštaraujantys
3313 V,54 | kiekvieną dieną jis gali žūti nuo uždusimo ir išsekimo.
3314 VI,61 | penkiasdešimt trimis didelėmis žuvimis[90], kaimene, kurią išsiveda
3315 VI,61 | užgriebiančiu įvairiausių žuvų[89] arba Petro velkamu į
3316 VI,73 | tarnavimo Bažnyčiai atmainą. ~Žvilgsnis į Bažnyčios ištakas gali
3317 VII,76(122)| Plg. Žyd 11, 27. ~
3318 V,49 | atėjimo skelbėjo pagonims – ne žydams – charizma dar labiau pabrėžė
3319 VII,76 | skelbiamos Evangelijos sėkmingą žygį. ~„Kokia Bažnyčios būklė
3320 III,26 | žmonių toks Dievo liudijimas žymės nežinomą Dievą[55], kurį
3321 IV,43 | atnaujintoje liturgijoje žymiai padidėjus Žodžio liturgijos
3322 V,58 | įrankiu. ~Skirtumas čia žymus: bendruomenės, savo priešiškumo
|