Ypatingas Bažnyčios indėlis

38.   Po šių apmąstymų norėtume pasidžiaugti, kad Bažnyčia vis gyviau suvokia griežtai Evangelija pagrįstą būdą, kuriuo ji gali prisidėti prie žmonių išlaisvinimo.

Ir ką gi ji daro? Ji mėgina paskatinti vis daugiau krikščionių skirti savo jėgas žmonių išlaisvinimui. Ji teikia šiems krikščionims „išlaisvintojams” tikėjimu persunktą nuostatą, stimulą mylėti brolius ir socialinį mokymą, kurį tikras krikščionis turi ne ignoruoti, bet padaryti savo įžvalgų bei patirties pagrindu, idant paverstų jį konkrečiomis savo veiklos, sąveikavimo su kitais bei įsipareigojimo formomis. Tai turėtų ženklinti įsipareigojusio krikščionio dvasia, nepainiojant viso to su taktinėmis nuostatomis ar tarnavimu politinei sistemai. Bažnyčia visada stengiasi įtraukti krikščionių pastangas dėl išlaisvinimo į visuotinį išganymo planą, kurį ji pati skelbia.

Apie tai, ką čia priminėme, ne kartą kalbėta per Sinodo pasitarimus. Be to, keletą paaiškinamųjų žodžių šiai temai skyrėme kreipimesi į tėvus susirinkimo pabaigoje[⁶⁵].

Reikia tikėtis, kad visi šie apmąstymai padės šalinti dviprasmybes, kurios labai dažnai lydi žodį „išlaisvinimas” ideologijose, sistemose ar politinėse grupėse. Išlaisvinimą, skelbiamą bei rengiamą evangelizacijos, žmogui skelbė ir dovanojo pats Kristus.