Gyvasis skelbimas

42.   Pravartu, antra, atkreipti dėmesį į skelbimo svarbą bei būtinybę. „Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! <…> Taigi tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis”[⁶⁹]. Ši taisyklė, kadaise nustatyta apaštalo Pauliaus, ir šiandien išlaiko visą savo galią.

Naujienos skelbimas žodžiu iš tiesų yra visada būtinas. Labai gerai žinome, kad šiuolaikinis žmogus yra sotus kalbų; neretai jis aiškiai bodisi klausymu ir, tai dar blogiau, yra tapęs nejautrus žodžiams. Taip pat žinome, kad, daugelio psichologų bei sociologų teigimu, šiuolaikinis žmogus gyvena nebe žodžio civilizacijoje, dabar tapusioje neveiksminga bei nereikalinga, bet vaizdo civilizacijoje. Tai turėtų mus neabejotinai paakinti skelbiant Evangelijos naujieną naudotis šios civilizacijos sukurtomis šiuolaikinėmis priemonėmis. Apskritai šia kryptimi jau dedama rimtų pastangų. Galime už tai tiktai pagirti bei padrąsinti ateityje dar aktyviau veikti šia linkme. Tačiau nuovargis, šiandien atsirandantis dėl tokios daugybės tuščių kalbų ir visiškai kitokių bendravimo formų aktualumo, neturėtų silpninti išliekamos žodžio galios ar lemti pasitikėjimo juo sunykimą. Žodis visada lieka aktualus, ypač tada, kai jame glūdi Dievo galybė[⁷⁰]. Todėl ir mūsų dienomis tebegalioja šv. Pauliaus aksioma: „Tikėjimas iš klausymo”[⁷¹]. Taigi būtent išgirstas žodis veda į tikėjimą.