Vienuoliai
69. Vienuoliams
ypatinga veiksmingos evangelizacijos priemonė yra jų pašvęstasis
gyvenimas. Giliausiu savo būties lygiu jie, ištroškę dieviškojo
Absoliuto ir pašaukti į šventumą, įsiterpia į Bažnyčios
dinamizmą. Jie liudija šį šventumą. Jie konkrečiai
įkūnija Bažnyčią, trokštančią iki galo
atsiduoti radikaliems palaiminimų reikalavimams. Savo gyvenimu jie yra
visiško atsidavimo Dievui, Bažnyčiai ir savo broliams bei
seserims ženklas.
Kaip tokiems, jiems tenka reikšmingas
vaidmuo liudijimo, kuris, kaip esame pabrėžę, yra labai svarbus
evangelizuojant, požiūriu. Šis tylus neturto ir atsižadėjimo,
tyrumo ir skaidrumo, pasiaukojimo paklūstant liudijimas pats gali sykiu
virsti iššūkiu pasauliui ir Bažnyčiai, iškalbingu
skelbimu, pajėgiu sujaudinti net geros valios nekrikščionis,
jautrius tam tikroms vertybėms.
Šiuo požiūriu galima
deramai įvertinti vaidmenį, kuris evangelizacijoje tenka maldai,
tylai, atgailai ir aukai pasišventusiems vienuolėms ir vienuoliams.
Labai daug kitų vienuolių visiškai atsiduoda tiesioginei Kristaus
skelbimo tarnybai. Jų
misijinė veikla aiškiai priklauso nuo hierarchijos ir turi
derėti su jos vykdoma pastoracine veikla. Tačiau neįmanoma
nematyti visais laikais milžiniško vienuolių indėlio į
evangelizaciją! Vienuolystės pasišventimas įgalina juos visiškai
laisvai bei noriai palikti viską ir eiti skelbti Evangelijos iki
žemės pakraščių. Jie yra sumanūs, ir jų
apaštalavimas neretai kelia susižavėjimą originalumu,
genialumu. Jie yra dosnūs; juos dažnai galima sutikti
priešakiniuose misijų postuose, jie nepabūgsta
didžiausių pavojų savo sveikatai ir net gyvybei.
Bažnyčia jiems iš tiesų daug skolinga.
|