Trijų įvykių proga

2.   Būtent tai norėtume padaryti baigiantis Šventiesiems metams, per kuriuos Bažnyčia, „visomis jėgomis besistengianti skelbti Evangeliją visiems žmonėms”[³], nenorėjo nieko, išskyrus vykdyti savo kaip Jėzaus Kristaus Gerosios Naujienos, skelbtos dviem pagrindiniais raginimais: „Apsivilkite nauju žmogumi”[⁴] ir „Susitaikinkite su Dievu”[⁵], šauklės tarnybą.

Tai norėtume padaryti Vatikano II Susirinkimo, kurio tikslus galiausiai galima sutraukti į vienintelį siekį padaryti XX amžiaus Bažnyčią tinkamesnę skelbti Evangeliją XX amžiaus žmonijai, pabaigos dešimtųjų metinių proga.

Tai norėtume padaryti praėjus vieneriems metams nuo Vyskupų sinodo trečio visuotinio susirinkimo, kuris, kaip žinoma, buvo skirtas evangelizacijai, juolab kad esame paprašyti pačių Sinodo tėvų. Iš tiesų šio įsimintino susirinkimo pabaigoje jie nutarė su dideliu pasitikėjimu bei nuolankumu perduoti visuotinės Bažnyčios ganytojui viso savo darbo vaisius, pareikšdami laukią iš popiežiaus naujo impulso, pajėgaus pradėti Bažnyčioje, suleidusioje dar gilesnes šaknis į nenykstamą Sekminių slėpinio jėgą bei galią, naują evangelizacijos laikotarpį[⁶].