Vadovaujantis 1974 m. Sinodu

4.   Ši ištikimybė Naujienai, kurios tarnai esame, ir žmonėms, kuriems turime perduoti ją gyvą ir sveiką, yra pagrindinė evangelizacijos ašis. Todėl kyla trys opūs klausimai, kuriuos nuolatos turėjo omenyje 1974 m. Sinodas:

– Kas mūsų dienomis atsitiko tai slėpiningai Gerosios Naujienos galiai, kuri pajėgi stipriai sukrėsti žmogaus sąžinę?
– Kiek ir kaip ši Evangelijos jėga gali iš tiesų perkeisti šio amžiaus žmones?
– Kokius metodus reikėtų taikyti skelbiant Evangeliją, idant ji išskleistų savo galią?

Iš esmės šie klausimai išryškina šiandien Bažnyčios keliamą pamatinę problemą, kurią galimą suformuluoti taip: ar Bažnyčia po Susirinkimo ir dėka Susirinkimo, kuris šioje istorijos pervartoje buvo Dievo jai dovanota valanda, jaučiasi geriau parengta skelbti Evangeliją bei įtikinamai, laisvės dvasia ir veiksmingai įleisti ją į žmogaus širdį, ar ne?