Evangelizacija – tikrasis Bažnyčios pašaukimas

14.   Bažnyčia tai žino. Ji gyvai suvokia, kad Išganytojo žodžiai: „aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę”[³⁴] visiškai tinka ir jai pačiai. Kartu su šv. Pauliumi ji noriai priduria: „Kai aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!”[³⁵] Baigiantis 1974 metų spalio didžiajam susirinkimui su džiaugsmu ir paguoda išgirdome aiškius žodžius: „Norime dar kartą patvirtinti, kad užduotis evangelizuoti visus žmones yra esminė Bažnyčios misija”[³⁶]. Tai užduotis ir misija, kurios ypač neatidėliotinos dėl plačių bei gilių dabarties visuomenės pokyčių. Evangelizavimas iš tiesų yra malonė ir tikrasis Bažnyčios pašaukimas, jos giliausioji tapatybė. Ji egzistuoja, kad evangelizuotų, tai yra skelbtų ir mokytų, būtų malonės dovanos tarpininkė, sutaikintų nusidėjėlius su Dievu ir įamžintų Kristaus auką Mišiose, kurios yra jo mirties bei šlovingojo Prisikėlimo atminimas.