Tiesiogiai reiškiamo skelbimo būtinybė

22.   Tačiau tokio liudijimo niekada nepakaks, nes net puikiausias liudijimas galiausiai pasirodys neveiksmingas, jeigu nebus paaiškintas, pagrįstas – Petras tai vadina įtikinamu atsakymu „kiekvienam klausiančiajam apie jumyse gyvenančią viltį”[⁵²] – ir išskleistas aiškiai ir nedviprasmiškai skelbiant Viešpatį Jėzų. Geroji Naujiena, skelbiama liudijant gyvenimu, anksčiau ar vėliau turės būti skelbiama gyvenimo žodžiu. Evangelizacija nėra tikra, jei nėra skelbiami Jėzaus Nazariečio, Dievo Sūnaus, vardas, mokymas, pažadai, Karalystė ir slėpinys.

Bažnyčios istorija nuo Petro kalbos Sekminių rytą ir šio skelbimo istorija yra viena. Kiekvienu nauju žmogaus istorijos laikotarpiu troškimo evangelizuoti nuolatos apimta Bažnyčia turėdavo tiktai vieną rūpestį: ką siųsti skelbti Jėzaus Kristaus slėpinį? Kokia kalba skelbti šį slėpinį? Kaip garantuoti, kad jis būtų girdimas ir pasiektų visus, kurie privalo jį išgirsti? Tokiam skelbimui – kerygmai, mokymui ar katechezei – evangelizacijoje skirta tiek vietos, kad jis neretai tampa jos sinonimu; tuo tarpu tai tėra tik vienas iš jos aspektų.