Gyvas bendruomeninis pritarimas

23.   Skelbimas iki galo išskleidžiamas tada, kai jis išgirstamas, priimamas bei pasisąvinamas ir paskatina asmenį, kuris jį taip priima, pritarti jam širdimi. Pritarti tiesoms, Viešpaties apreikštoms iš gailestingumo, negana to, pritarti jo siūlomai gyvenimo – nuo dabar kitokio – programai. Vienu žodžiu, pritarti Karalystei, t.y. „naujajam pasauliui”, naujai daiktų būklei, Evangelijos atvertam naujam būties, gyvenimo, bendro gyvenimo su kitais būdui. Tokio pritarimo, kuris negali likti abstraktus ir bekūnis, konkreti išraiška yra regimas įstojimas į tikinčiųjų bendruomenę.  Taigi tie, kurių gyvenimas perkeistas, įstoja į bendruomenę, kuri yra perkeitimo, naujo gyvenimo ženklas; tai Bažnyčia, regimasis išganymo sakramentas[⁵³]. Tačiau įstojimas į bažnytinę bendruomenę reiškiamas ir daugeliu kitų ženklų, išplečiančių bei išskleidžiančių Bažnyčios ženklą. Evangelizacijos dinamikoje asmens, priimančio Evangeliją kaip gelbstintį Žodį[⁵⁴], tokį žingsnį paprastai lydi tam tikri sakramentiniai veiksmai: pritariama Bažnyčiai ir priimami sakramentai, kurie tą pritarimą paliudija bei sutvirtina per jais suteikiamą malonę.