Neišvengiamai susijusi su žmogaus pažanga
31. Tarp evangelizacijos ir žmogaus pažangos –
skleidimosi bei išsilaisvinimo – iš tiesų yra artimų
sąsajų. Tai antropologinio lygmens sąsajos, nes žmogus,
kuriam adresuojama evangelizacija, yra ne abstrakti būtybė, bet
priklauso nuo visuomeninių bei ūkinių problemų. Tai
teologinio lygmens sąsajos, nes kūrimo plano negalima atsieti nuo
Atpirkimo plano, apimančio ir labai konkrečias neteisingumo, su
kuriuo reikia kovoti, ir teisingumo, kurį reikia atkurti, situacijas. Tai
pagaliau akivaizdžiai biblinio – tai yra meilės – lygmens
sąsajos; iš tiesų kaip galima skelbti Naująjį
Įsakymą teisingai ir taikiai neskatinant tikros, autentiškos
žmogaus pažangos? Mes pasirūpinome tai pabrėžti
primindami, jog nevalia taikstytis su tuo, kad „evangelizacijoje būtų
galima ir leistina nekreipti dėmesio į šiandien tiek daug
aptarinėjamas problemas, susijusias su teisingumu, išlaisvinimu,
vystymusi ir taika pasaulyje. Tai reikštų užmiršti
Evangelijos mokymą apie meilę savo kenčiančiam ir
vargstančiam artimui”[61].
Tie patys balsai, kurie per minėtąjį Sinodą uoliai,
protingai ir drąsiai ėmėsi šios opios temos, mūsų
dideliam džiaugsmui pateikė ir principus, padedančius teisingai
suprasti reikšmę bei giliąją prasmę išlaisvinimo,
kurį skelbė bei įgyvendino Jėzus Kristus ir kurio moko
Bažnyčia.
|