Smurto atmetimas

37.   Bažnyčia negali pritarti smurtui, ypač ginkluotam – vos prasidėjęs, jis būna nekontroliuojamas, – ir kieno nors mirčiai kaip keliui į išlaisvinimą, nes žino, kad smurtas visada kursto smurtą ir nenugalimai gimdo naujas priespaudos ir vergijos formas, dažnai dar žiauresnes už tas, iš kurių, kaip norima įtikinti, jis išlaisvino. Tai jau esame aiškiai pareiškę lankydamiesi Kolumbijoje: „Raginame jus nepasitikėti smurtu ir revoliucija: tai priešinga krikščioniškajai dvasiai ir gali veikiau uždelsti, o ne paspartinti socialinę pažangą, kurios jūs pagrįstai trokštate”[⁶³]. „Turime konstatuoti ir iš naujo patvirtinti, kad smurtas nėra suderinamas su Evangelijos dvasia, tai yra nėra krikščioniškas, kad staigūs ar smurto lydimi struktūrų pokyčiai yra apgaulingi, neveiksmingi ir tikrai nesuderinami su tautos orumu”[⁶⁴].