Katechezė

44.   Evangelizacijos būdas, kurio nevalia atsisakyti, yra katechetinis mokymas. Intelektas, ypač vaikų ir jaunuolių, sistemingai mokant tikybos turėtų suvokti pamatinius mokymus, gyvąjį turinį tiesos, kurią Dievas norėjo mums perduoti ir Bažnyčia stengėsi kuo įvairialypiškiau išreikšti per savo ilgą istoriją. Kad toks mokymas yra skirtas krikščioniškojo gyvenimo įpročiams ugdyti ir neturi likti vien intelekto dalyku, yra neginčytina. Pastangos evangelizuoti – kalbant apie katechetinį mokymą bažnyčioje, mokykloje, kur tai įmanoma, ir bet kuriuo atveju krikščionių šeimose – tikrai bus vaisingesnės, jeigu katechetai bus aprūpinti tinkama, vadovaujant vyskupams išmintingai bei kompetentingai atnaujinta mokymo medžiaga. Nepaliaujamai stengiantis įspausti į atmintį, intelektą ir širdį esmines tiesas, kurios turėtų persunkti visą mūsų gyvenimą, mokymo metodai privalėtų atitikti asmenų amžių, kultūrą ir gebėjimus. Būtina rengti gerus katechetus – parapijų katechetus, mokytojus ir tėvus, kurie stengtųsi tobulintis šio iškilaus, nepamainomo ir reiklaus meno, koks yra tikybos mokymas, srityje. Kita vertus, reikia konstatuoti, jog dabartinėmis sąlygomis vis labiau neatidėliotinas tampa katechetinis mokymas katechumenato forma, skirta daugybei jaunuolių bei suaugusiųjų, kurie paliesti malonės pamažėle atranda Kristaus veidą ir jaučia poreikį jam save atiduoti. Tačiau sykiu jokiu būdu nevalia apleisti religinio vaikų ugdymo.