Iš pagrindų bažnytinė veikla

60.   Tai, kad Bažnyčiai yra patikėta misija ir užduotis evangelizuoti pasaulį, turėtų lemti du mūsų įsitikinimus.

Pirmas būtų šis: evangelizacija niekada nėra atskiro asmens individuali ir izoliuota veikla; tai iš pagrindų bažnytinė veikla. Kai mažiausiai žinomas pamokslininkas, katechetas ar ganytojas tolimiausiame žemės kampelyje skelbia Evangeliją, buria savo nedidelę bendruomenę arba teikia sakramentą, jis atlieka, net jei yra visiškai vienas, Bažnyčios veiksmą, o jo veikla tikrai susijusi su visa Bažnyčia instituciniais ryšiais, tačiau taip pat malonės tvarkos neregimais saitais bei šaknimis. Tai reiškia, jog jis tai daro ne remdamasis kokia nors sau prisiskirta misija ar asmeniniu įkvėpimu, bet vienydamasis su Bažnyčios misija ir jos vardu.

Iš čia kyla antras įsitikinimas: jei kiekvienas evangelizuoja Bažnyčios vardu, kuri pati tai daro Viešpaties pavedimu, tai nė vienas evangelizuotojas nėra absoliutus savo evangelizacinės veiklos šeimininkas, turintis galią vykdyti ją savarankiškai pagal savo individualistinius kriterijus bei pažiūras; priešingai, jis daro tai bendrystėje su Bažnyčia ir jos ganytojais.

Esame pastebėję, kad visa Bažnyčia yra evangelizacinė. Tai reiškia, jog visame pasaulyje ir kiekvienoje pasaulio dalyje, kurioje ji yra, Bažnyčia jaučiasi atsakinga už Evangelijos skleidimą.