Nekintamas tikėjimo turtas

65.   Būtent šia prasme baigiantis praėjusiam Sinodui ištarėme tėviškos meilės kupinus aiškius žodžius, pabrėždami Petro įpėdinio kaip vienybės tarp Bažnyčių ir per tai vienos Bažnyčios visuotinumo regimo, gyvo ir dinamiško principo vaidmenį[⁹³]. Mes taip pat akcentavome mums tenkančią didelę atsakomybę, kuria dalijamės su mūsų broliais vyskupais, išsaugoti nepakeistą katalikų tikėjimo, Viešpaties patikėto apaštalams, turinį. Verčiamas į visas kalbas, šis turinys neturėtų būti nei pakeistas, nei sužalotas. Rengiamas kiekvienai tautai būdingais simboliais ir pateikiamas teologinės raiškos formomis, atsižvelgiančiomis į skirtingą kultūrinę, socialinę ir net rasinę aplinką, jis turi likti tokiu katalikų tikėjimo turiniu, kokį paveldėjo bei perduoda Bažnyčios magisteriumas.