Vienuoliai

69.   Vienuoliams ypatinga veiksmingos evangelizacijos priemonė yra jų pašvęstasis gyvenimas. Giliausiu savo būties lygiu jie, ištroškę dieviškojo Absoliuto ir pašaukti į šventumą, įsiterpia į Bažnyčios dinamizmą. Jie liudija šį šventumą. Jie konkrečiai įkūnija Bažnyčią, trokštančią iki galo atsiduoti radikaliems palaiminimų reikalavimams. Savo gyvenimu jie yra visiško atsidavimo Dievui, Bažnyčiai ir savo broliams bei seserims ženklas.

Kaip tokiems, jiems tenka reikšmingas vaidmuo liudijimo, kuris, kaip esame pabrėžę, yra labai svarbus evangelizuojant, požiūriu. Šis tylus neturto ir atsižadėjimo, tyrumo ir skaidrumo, pasiaukojimo paklūstant liudijimas pats gali sykiu virsti iššūkiu pasauliui ir Bažnyčiai, iškalbingu skelbimu, pajėgiu sujaudinti net geros valios nekrikščionis, jautrius tam tikroms vertybėms.

Šiuo požiūriu galima deramai įvertinti vaidmenį, kuris evangelizacijoje tenka maldai, tylai, atgailai ir aukai pasišventusiems vienuolėms ir vienuoliams. Labai daug kitų vienuolių visiškai atsiduoda tiesioginei Kristaus skelbimo tarnybai. Jų misijinė veikla aiškiai priklauso nuo hierarchijos ir turi derėti su jos vykdoma pastoracine veikla. Tačiau neįmanoma nematyti visais laikais milžiniško vienuolių indėlio į evangelizaciją! Vienuolystės pasišventimas įgalina juos visiškai laisvai bei noriai palikti viską ir eiti skelbti Evangelijos iki žemės pakraščių. Jie yra sumanūs, ir jų apaštalavimas neretai kelia susižavėjimą originalumu, genialumu. Jie yra dosnūs; juos dažnai galima sutikti priešakiniuose misijų postuose, jie nepabūgsta didžiausių pavojų savo sveikatai ir net gyvybei. Bažnyčia jiems iš tiesų daug skolinga.